Ūkanotoji Lima

UŽKANDINĖ “MANAS MARENAS“, 8 val. 22 min.

Kadangi vakar vėlavo mūsų lėktuvas iš Londono į Madridą ir vos ne vos patekome į transatlantinį skrydį, jaučiamės labai laimingi, sėdėdami čia. Užsisakome po vidutinio dydžio kavos puodelį (11 sol./1 vnt.), tamali – tai yra kukurūzų blynų su trupučiu vištienos viduje (ne pats skaniausias maistas, o kainavo 9 sol. už 2 blynus) ir chicken rensacion – vištienos kukuliai su daugybe salotų, riešutų bei obuolių (kaina 22 sol. bet 2 žm. laisvai gali pavalgyti).

Gerai pavalgę, pasitampome po suvenyrų parduotuves, bet nieko neperkame, nes kainos gąsdinančios. Tikimės, kad už oro uosto sienų viskas žymiai pigiau. Apsukę ne vieną ratą nusprendžiame išeiti į lauką pasivaikščioti. Vos tik prasivėrė durys, mus apspito daugybė taksi vairuotojų siūlančių savo paslaugas: „Amigo, taxi?“ Žinoma, nei vieno neišgirdau kalbančio anglų kalba.

Nebuvo į ką žiūrėti, nei kur nueiti, aplink tvora ir daugybė mašinų. Dangus apsiniaukęs, atrodo tuoj ims ir pradės lyti. Netoli krantus skalauja Ramusis vandenynas, jaučiame nuo jo atšvilpiantį brizą, kuris kartu su savimi atsineša ir ne patį maloniausią kvapą. Lauke nėra tvanku, bet ir nešalta, nors šiuo metu Limoje ir visoje Peru valstybėje yra žiema. Grįžome atgal į laukimo salę ir ištiesę kojas mėginome nors šiek tiek nusnūsti, deja. Kėdės ne pačios patogiausios. Šiaip ne taip pavyko prastumti laiką ir mes jau lėktuve, pakeliui į Iquitos. Beje, iki miesto galima nuvykti tik lėktuvu arba laivu. Pastaruoju kelionė trunka apie 5 dienas, bet mes neturime tiek daug laiko, tad pasirinkome greitesnį ir patogesnį susisiekimo būdą.

Žmonių eilėje prie laipinimo vartų, prieš ir už mūsų tik vietiniai gyventojai, rankose laikydami ne vieną pilną maišą, kuris išpieštas spalvotais vaikiškais pasakų personažais. Pastebėjau, kad nedaugelis naudojasi lagaminais, savo daiktus jie susikrauna į dėžes, kurias apsuka lipnia juostele, ant viršaus užrašydami savo vardą ir pavardę. Vyrai tikri ispanai, ypač senukai, primena kažkada vaikystėje žiūrėtų serialų aktorius, o dauguma moterų vilki tik spalvotus drabužius. Visos jos, ir jaunos ir vyresnio amžiaus, tamsiu pieštuku ir ryškiais šešėliais pabrėžia savo akis, juodumo sulig naktis. Moterys čia ne tokios kaip lietuvaitės ar kitos merginos iš Europos šalių, jos nesidrovi savo kūno apvalumų, vilki trumpučius sijonėlius ar aptemptas kelnes. Nekreipia dėmesio jei sėdint ant suoliuko pro marškinėlius iškrenta vienas kitas kūno gabalėlis (suprask riebalų sluoksnis).

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.