Triukšmingasis Iquito

Vos tik išėjus pro duris mus susistabdė vyriškis, siūlantis turą po džiungles. Nieko nelaukę pradėjome klausinėti kiek visa tai kainuoja ir kiek laiko truks, kur galima įsigyti bilietus ir pan. Gerai nemokėdamas angliškai, jis nusivedė mus į netoliese esantį ofisėlį ir paprašė palaukti, kol ateis gidas, kad šis viską papasakotų plačiau. Kambaryje kabėjo daug ir įvairaus dydžio plakatų su Amazonės vaizdais ir vienas žemėlapis, kuriame vaizduojami upės vingiai bei visas maršrutas, siūlomas šios agentūros. Gidas buvo labai jaunas vyrukas, bet tai jam nestrugdė puikiai ir labai išsamiai papasakoti apie džiungles ir jų įmonės teikiamas paslaugas. Kadangi neturėjome laiko vaikščioti po kitas agentūras ir palyginti kainų, be to, sužavėti nuotraukų ir pasakojimo apie būsimus nuotykius, nusipirkome turą (kainavo 150 dol/žm. viskas įskaičiuota, t.y. 2n./3d. maistas (3 kart./d.), transportas ir gidas). Papildomai teko susimokėti už lietpalčius, kuriuos pamiršome įsidėti (apie 20 sol. už 2 politileno gabalus su skylėmis galvai ir rankoms, kurie Lietuvoje kainuoja po 2 Lt) ir žibintuvėlius (30 sol.). Pastarųjų nepasiėmėme, nes manėme, kad gausim pigiau ir taupėm vietą kuprinėje, deja, ir šį kartą apsirikome. Nieko, kiekviena patirtis pamoko. Susimokėję pinigėlius (dolerius), susitabdėm mototaksi ir nuriedėjom dulkėtu keliu link oro uosto atsiimti taip ilgai lauktos kuprinės. Pasivažinėjimas buvo neįprastas: kratėsi visi kaulai, ką jau kalbėti apie milžinišką triukšmą, jog net šalia sėdinčio žmogaus negali girdėti ir nuolatinę baimę, kad niekur neatsitrentume. Galiausiai pasiekėme savo tikslą. Už pravažiavimą vairuotojui sumokėjome apie 10 sol. Tai kaina skirta turistams, nes kaip vėliau išsiaiškinome vietiniai už tokį pat nuvažiuotą atstumą mokėjo 5 kartus mažiau. Na ką padarysi nusiderėti nepavyko, bet bent jau kuprinė su mumis. Palaukę oro uoste apie 30 minučių įsėdome į mašiną, kuria atvyko kelionių agentūros vairuotojas ir nuvežė į žadėtasias Amazonės džiungles.

DŽIUNGLĖS

I diena

Iki uosto kelionė truko apie 1,5 val., pakeliui buvo matyti begalė bananmedžių su dar tik užsimezgusiais vaisiais ir daug liūdnai atrodančių namų, kuriuose gyveno plantacijų darbininkai. Lietuvoje ar bet kurioje kitoje šalyje tokie namai būtų pripažinti netinkamais gyventi, bet čia, Peru, vidury džiunglių, viskas kitaip. Pagaliau pasiekėme uostą, tiksliau miestelį pavadinimu Nauta. Danguje ėmė kauptis debesys ir neilgai trukus prapliupo šiltas lietus. Pasiėmę kuprines greitai susėdome į vietinę valtį, turinčią iš nendrių pagamintą stogą, apsaugantį nuo saulės kaitrių spindulių ir neseniai mus užklupusio lietaus.

Amazon Boat

Nuotraukos šaltinis: http://www.amazonkinglodge.com/gallery/index.php/Typical-wooden-boat-for-sightseeing-on-the-Amazon-river

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.