Naskos geoglifai

Naskos piešiniai arba Naskos linijos yra didžiuliai geoglifai (piešiniai ant žemės) Naskos dykumoje, Peru. Manoma, kad jie buvo sukurti Naskos kultūros žmonių tarp 200 m. pr. m. e. ir 600 m. e. Naskos piešinius sudaro šimtai detalių: nuo paprasčiausių linijų iki sudėtingų geometrinių formų bei piešinių: beždžionių, kolibrių, driežų, vorų, lamų, žuvų, ryklių arba orkų. Didžiausių figūrų skersmuo siekia 200 m. Figūros sudarytos pašalinus nuo žemės rausvus akmenis ir taip atidengiant šviesų paviršių. Naskos dykumai būdingas labai sausringas, pastovus klimatas, o regionas yra retai apgyvendintas, todėl piešiniai išliko iki šių dienų.

INTI WASI HOSTEL

Nors susimokėjome už karštą dušą, gavome tik šalto vandens. Šildytuvas dar nebuvo įjungtas arba nespėjo įšilti, tad teko praustis greitai ir kalenant dantimis. Po pusryčių, kurie turėjo būti patiekti 9 val. vėlavo apie pusvalandį, dar reikėjo palaukti apie 1 valandą ir tada jau galėjome vykti į oro uostą. Mus pasitiko storulio draugas ir senu metalo laužu, turiu galvoje mašina, nuvežė (keletą km) į lėktuvų pakilimo vietą.

NASKOS ORO UOSTAS

Jokios pirmenybės negavome. Jokių naujų lėktuvų nesimatė. Jie visi buvo seni ir niekada pilotai neskraidė po vieną. Papildomai reikėjo susimokėti oro mokesčius, kurie kainavo po 25 sol/žm.

Tiesa, iš to pačio viešbučio su mumis vyko vaikinas iš Prancūzijos. Šis taip pat buvo nusivylęs storuliu ir ant jo labai pyko. Susimokėjo jis tiek pat, kiek mes, bet jam grąžą atidavė padirbtais pinigais (Patarimas – visada patikrinkite pinigus vietoje. Neimkite suplyšusių, suglamžytų ar nors šiek tiek aprašinėtų pinigų, nes po to jų niekas nepriims. Jei jums pasirodė banknotas įtartinas, iškart paprašykite jį pakeisti geru).

Laukėme apie 2,5 val. jei ne daugiau (Pisco mieste mūsų sutikti šveicarai vakar dieną laukė apie 5 val. Jie taip pat užkliuvo ant storulio kabliuko ir susimokėjo dar daugiau nei mes), kol galų gale buvome iškviesti į laukimo salę. Turėjome skristi su tuo pačiu prancūzu, bet jam liepė dar palaukti, nes lėktuve būtų buvęs viršsvoris. Kiekvienas keleivis buvo pasveriamas ir sugrupuojamas po 4 žmones į lėktuvą. Lauke baisiai karšta jau nekalbu apie lėktuvėlio, kuris buvo labai mažas, vidų. Ten neveikė joks kondicionierius, na, bent aš jo visiškai nejaučiau. Skrydis truko apie 35 min. Pilotas prie kiekvienos figūros apsuko ratą iš abiejų pusių, kad kiekvienas iš mūsų galėtų viską pamatyti, kadangi, man buvo baisiai bloga, tai aš nustebusio turisto nevaidinau. Figūros tikrai įspūdingos ir pati dykuma labai graži, verta buvo tų didelių pinigų. Juk ne kiekvieną kartą turi tokią unikalią galimybę stebėti geoglifus. Nusileidus lėktuvu, man prireikė dar geros valandos atsigauti.

Trumpas BBC filmukas apie Naskos linijas iš serijos “Pasaulio stebuklai

Atkreipkite dėmesį:

Hostel „Inti wasi“

Adresas: Calle (gatvė) Jose Maria Mejia B-10

Iš savo karčios patirties siūlome nesinaudoti šio viešbučio paslaugomis arba bent jau būkite budrūs ir nepirkite nieko, kas yra jums siūloma.

Grįžus atgal į miestą iškart nuėjome ieškoti autobusų terminalo. Mažuose miestuose centrinės autobusų stoties nėra, kiekviena įmonė turi savo išvykimo vietas. Susiradę pigiausią variantą, nieko nelaukėme. Šį kartą naudojomės „CIAL“ paslaugomis (adresas: Av. Lima 155, Nasca). Bilietas kainavo po 70 sol./žm. Pasirinkome sėdynes, kurios išsitiesia labai daug ir yra vadinamos semi cama (pusiau lova), nes laukia apie 14 val. važiavimo iki Arequipos (567 km). Į kainą buvo įskaičiuoti ir pusryčiai (po kavos puodelį ir mažą sumuštinį). Kadangi autobusas išvyksta tik 22.30 val. tai nusprendėme pasivaikščioti po miestą (Patarimas – jei jūsų laukia ilga kelionė, visada imkite naktinį autobusą, taip sutaupysite nemokėdami už nakvynę). Užsukome į vietinę kavinę, kurioje kompleksiniai pietūs (2 daržovių sriubos, 2 karšti patiekalai ir ąsotis vietinės nelabai skanios gaivos) kainavo 7 sol./žm. Skaniai ir sočiai pavalgę apėjome miestelį kokius tris kartus. Čia nieko įdomaus nebuvo. Pagrindinėje gatvėje šurmuliavo turistai, namuose buvo įsikūrusios agentūros ir suvenyrų parduotuvės, kuriose kainos didelės (Patarimas – suvenyrus pirkite tik turguose. Nepamirškite derėtis, kainą galite sumažinti iki 30% ir daugiau), o likusioje miesto dalyje – pilna įvairiausių mobilių lauko kioskelių, kuriuose pardavinėjami vaisiai, riešutai, ledai ir netgi kepama mėsa arba gaminami hamburgeriai. Pastaruosius vietiniai labai mėgsta. Kadangi laiko dar turėjome į valias, nusprendėme užsukti į vietinį barą atsigerti alaus. Higienos čia visai nematyti, bet lankytojai tvarkingai atrodantys žmonės, tad ir mes atsisėdome prie staliuko. Baro savininkas, turintis arą (papūgą) atnešė mums vietinio gėrimo. Butelio talpa 0,63 l, o kainavo 5 sol. Alus visai neblogas, kažkuo priminė lietuviškąjį „Švyturį“.

Lauke labai atvėso, pakilo vėjas, tad nebeturėjome kur eiti, tik į autobusų stotį. Čia prasitrynėm apie 2 valandas, kol galiausiai visus keleivius pradėjo laipinti.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.