Nuotykiai Titikakos ežere I

AMANTANI SA SALA

Tai didžiausia Titikakos ežero sala, kurioje gyvena apie 4000 gyventojų, kalbančių quehua kalba. Amantani dar yra žinoma kaip „Kantutos sala“. Šis pavadinimas atsirado dėl šioje teritorijoje gausiai augančių Kantuta gėlių, kurios laikui bėgant tapo vienu iš Peru simbolių. Ši sala nėra labai didelė, jos plotas – vos 9, 28 kv. km., bet vietiniams gyventojams yra gerai žinoma dėl senovinių Inkų ir Tiwanaku šventyklų griuvėsių, kažkada pastatytų ant aukščiausių šios salos viršukalnių.

(jei norite daugiau sužinoti apie Tiwanaku kultūrą, galite apsilankyti čia)

Tos trys valandos prabėgo greit, nes pavyko šiek tiek nusnūsti ir nors trumpam pamiršti nakties įvykius. Tolumoje, pro langą jau buvo galima įžvelgti Amantani salos kontūrus ir už jos esančius Andų kalnus. Neilgai trukus, išsilaipinome krante, kuriame visus pasitiko keletas vietinių moteriškių. Mums buvo liepta eiti paskui vieną iš jų, kur turėtume  gauti šilto maisto ir nakvynę. Tokiu būdu bendrakeleiviai buvo išskirstyti į šeimas po 2 – 3 žmones. Gerai, kad bent jau su vyru likome dviese. Mūsiškė globėja visiškai nemokėjo anglų kalbos, o mes ispanų, tad dar kartelį teko pasinaudoti veido mimikomis, gestais, rankų mostais ir pan., o šypsenos viską kur kas palengvino. Taigi, šiek tiek palipus aukštyn siauru takeliu pasiekėme namelį, suręstą iš molio, kuriame ir gyveno vietinė moteris su šeima. Kaip vėliau išsiaiškinome, ji tas dienas buvo viena, nes vyras su vaikais išvyko į Puno miestą tvarkyti kažkokių reikalų susijusių su mokykla. Kambarį gavome tvarkingą ir pakankamai didelį.

Amantani sala

Jame buvo trys viengulės lovos ir vienas stalas ant kurio stovėjo žvakė, būsianti reikalinga kai sutems. Šiose vietose kaip ir likusioje Peru valstybės dalyje apie 19 val. ima temti ir nukrinta temperatūra, tad šiltas megztinis yra būtinas keliaujant po šalį. Vos tik spėjome pasidėti daiktus ir šiek tiek atsipūsti, buvome pakviesti į kitą namo dalį papietauti. Pastebėjome, kad vietiniai gyventojai savo namuose neturi nereikalingų daiktų, kurie sumažina gyvenamą plotą ir sukelia netvarkos įspūdį. Valgomajame kambaryje stovėjo ilgas stalas su dviem kėdėm, kurios buvo skirtos mums. Viskas, daugiau nieko, nei baldų nei paveikslų ar kilimo. Mums atsisėdus už stalo, iš karto pasirodė moteris nešina dviem garuojančios sriubos indeliais. Po to valgėme keptas bulves su kiaušiniu ir atsigėrėme arbatos. Tiesa, indai čia visi yra moliniai, kuriuos pasigamina patys žmonės ir maistą jie ruošia ant gyvos ugnies. Sočiai pavalgę, susiruošėme eiti į centrinę aikštę, kurioje turėjome susitikti su likusia grupe ir pamėginti kopti į Amantani salos garsiąsias viršukalnes, stebėti besileidžiančios saulės ir apžiūrėti senąsias indėnų genties šventyklas.

Amantani sala 2

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.