Machu Picchu I

Ilgai neužsibuvome, nes nuolat sukosi turistai, tad nusileidome keletą pakopų žemiau, kur galėjome ramiai atsipūsti. Padarę keletą gerų kadrų, išgėrėme iš LT atsivežtą šampaną (buvo draudžiama įsinešti alkoholinius gėrimus) sveikinome vienas kitą su mūsų santuokos pradžia ir puikiu medaus mėnesiu. Kai žmogui būna gera, laikas pralekia it sekundė, tad mums teko ir vėl skubėti, norint pamatyti dar keletą įdomių Machu Picchu vietų. Pradėjome leistis žemyn. Tai buvo kur kas sudėtingiau nei lipti aukštyn. Kojos netilpo ant laiptelių, tad jas teko dėti skersai. Vienoje pusėje skardis, kitoje – stati uola, jei kristum,  tai su visam, kartu nustumdamas priekyje lipančius žmones.

Po tokio ekstremalaus nusileidimo jautėsi nuovargis, bet vis dar suradome jėgų nueiti iki inkų tilto. Nepaliko jis didelio įspūdžio kaip tikėjomės, praraja esanti po juo buvo užpilta akmenimis ir dabar ten draudžiama vaikščioti dėl galimo pavojaus gyvybei. Diena įpusėjo, saulė vis dar šviečia, nors toli kalnuose matyti ateinanti stipri liūtis, tad nusprendėme atsisveikinti su garsiuoju Machu Picchu ir eiti iki Aqua Caliente miestelio, iš kurio vakare išvyks mūsų traukinys į Cusc‘ą. Taupydami pinigus ir norėdami užbaigti kelionę taip kaip pradėjome, t.y. pėsčiomis, atgal ėjome tuo pačiu keliu. 50 minučių ir buvome beveik vietoje, kai mus užklupo liūtis. Džiunglėse pirkti lietpalčiai labai pravertė 🙂 Čia lietus ne kaip Lietuvoje, vos per kelias minutes jis pradėjo plauti gatves, iš kanalizacijos šulinių virto purslai ir Vilkabambos upės lygis labai staigiai pakilo. Norėdami pasislėpti ir šiek tiek sušilti, nes vėl jautėsi ta drėgmė ir ėmė krėsti drebulys, nuskubėjome į vieną kavinę ko nors pavalgyti. Kaip visada užsisakėme turistų meniu už 20 sol./žm. (sriuba, spageti makaronai su daržovėmis ir kava). Laukdami karšto maisto, šiek tiek pastebėjome aplinką, nes Lietuvoje to tikrai nepamatysi 🙂 Ten dirbantys padavėjai, susėdę prie šalia esančio staliuko sprendė kryžiažodžius, mergina (taip pat padavėja) maitino savo kūdikį, o kitas jos vaikas ruošė pamokas. Po to visi pasikelė ir draugiškai besistumdydami išėjo į lauką prie pagrindinio įėjimo parūkyti. Visa tai jiems buvo normalu, o mane privertė nustebti.

Liūtis vis dar šėlo ir nė neketino liautis, tad buvome priversti ilgiau pasėdėti kavinėje. Kaip taisyklė, laikas slinko beprotiškai lėtai ir rodėsi, kad traukinys niekada nebeatvažiuos. Pradėjo temti ir gatvės dar labiau ištuštėjo.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.