Machu Picchu apjuostas stora 5 m aukščio siena, pietrytiniame pakraštyje neturinčia išsikišimų. Siena dalija miestą į 3 sektorius: aukštesnysis – religinis sektorius su šventyklomis ir karališkaisiais rūmais; žemės zona, dalijama didžiulės Šventosios aikštės, apima visuomeninius kvartalus ir gyvenamuosius namus, dirbtuves, krautuves ir kapines; vakariniame pakraštyje ir pietuose įkurtos žemdirbystei skirtos terasos prilaikomos mažai apdirbtų akmenų sienų. Čia buvo auginami kukurūzai, bulvės, gydomosios žolelės ir gėlės. Visa gyvenvietė – 100 pastatų, kuriuose gyveno apie 1000 žmonių, – buvo pilna stačių laiptų, dažnai iškirstų uolose. Iš viso suskaičiuojama apie 3200 laiptelių. Namai buvo dengiami aukštais šiaudiniais stogais, – jie sukonstruoti iš medžio ir nendrių karkaso, apdengto taip pat šiaudais (ta pati technika iki šiol naudojama quechua tautos).
Archeologai kasinėdami atrado tik daiktus iš bronzos, akmens, medžio, tačiau, kad ir kaip keista, jokių aukso ar sidabro radinių, kuriais garsėjo inkų imperija, neaptiko (gidas pasakojo, kad H. Binghamas atėjęs į šią vietą, visą joje rastą auksą pasisavino ir padovanojo jį savo žmonai. Ši inkų turtus investavo į šiandien labai garsią kompaniją „Tiffani“ užsidirbdama dar daugiau pinigų. Kiek čia tiesos neaišku). Tai, jog iš 173 Binghamo atkastų kapų 150 priklauso moterims, leidžia spėti apie ypatingą ajllas, šventųjų Saulės mergelių, vaidmenį šioje kultūroje.
