Machu Picchu II

MIESTAS ŠVENTOVĖ

Kodėl buvo įkurtas Machu Picchu? Palei pagrindinius kelius dažnai stovėdavo llactas – gyvenvietės, skirtos atskiroms imperijos teritorijos dalims kontroliuoti ir administruoti. Jos turėjo visišką autonomiją. Ten nuolat gyvendavo pareigūnai, žyniai, saulės mergelės, amatininkai ir žemdirbiai. Galbūt Machu Picchu turėjo panašią paskirtį. Išskirtinė padėtis Andų viršūnėse, palanki dangaus ir nuo stačių uolų nusidriekiančio kraštovaizdžio stebėjimams, miestą pavertė privilegijuotu – jo kaip šventovės su žyniais ir saulės mergelėmis paskirtis tapo pagrindinė. Inkai tikėjo, kad gražiausi gamtos padovanoti gamtovaizdžiai, waka, turi antgamtinių galių: Machu Picchu buvo ideali vieta dangaus ir žemės susitikimui. Vėliau manyta, kad tokia unikali ir įspūdinga vietovė turėjo būti lankoma žmonių, dar gerokai iki inkų pasirodymo, netgi iškelta hipotezė, jog didžiulių balnakalnio įtvirtinimo ir megalitinių sienų statybos darbų ėmėsi priešistorinės tautos.

Paskutiniai tyrimai parodė, kad machu Picchu statybas apie 1540 m. pradėjo  Pačakutis Jupankvi (inkų valdovas 1438 – 1471). Neatmetama galimybė, kad jis čia lankydavosi vasarą, nes inkų imperijos sostinėje Cusc‘e tuo laikotarpiu buvo daug karščiau. Taigi Machu Picchu galėjęs būti rezidencija, skirta karaliui su visu jo dvaru. Tai buvo šventųjų apeigų ir astronominių stebėjimų vieta. F. Pizarro vadovaujami ispanai 1533 m. nukariavo Cusc‘ą, o po to Vilkabambą   – 1572 m. Ši data žymi visos inkų imperijos pabaigą. Tikėtina, kad Machu Picchu ištuštėjo laikotarpiu tarp minėtų datų, tačiau klausimas, ar tai atsitiko prieš invaziją, ar po jos, tebelieka neatsakytas. Kaip ir pati mįslė: kodėl miestas buvo apleistas praėjus vos pusei amžiaus nuo jo įkūrimo. Atmetama išorės agresijos hipotezė, kadangi nėra jokių naikinimo pėdsakų. Šiandien tyrinėtojai svarsto dvi galimas priežastis. Pirmoji yra susijusi su spėjama raupų epidemija, kuri gerokai sumažino gyventojų skaičių ir privertė kitus prietaringus žmones bėgti iš miesto. Atrodo, kad Huayna Capacas, inkų valdovas (1493 – 1525) mirė būtent nuo raupų. Kiti patvirtinti duomenys kalba apie tragiškus Andų tautoms 1525 metus, kuomet nuo europiečių atgabentų ligų mirė dauguma gyventojų, nežinojusių, kaip tas ligas gydyti. Svarbu išsiaiškinti 160 miesto kapinėse palaidotųjų mirties priežastį, tačiau iki šiol neatlikti reikiami tyrimai. Antrąja priežastimi būtų galima laikyti siaubingą bausmę už ajilla, saulės mergelės, išniekinimą. Pasak Garcilaso de Vega, inkų karalienės ir kilmingojo ispano sūnaus, užrašų, už smurtą prieš ajilla mirtimi buvo baudžiamas kaltininkas, jo giminės, kaimynai ir, regis, visa bendruomenė, kadangi sutepta vieta nebegalėjo būti toliau nei gyvenama, nei lankoma, – netgi gyvūlių. Tačiau norint įgyvendinti tokį žiaurų sprendimą, reikėjo sunaikinti vietovę, o Machu Picchu to neįvyko.

Šaltinis: „Didžiųjų paslapčių knyga“(2006)

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.