Parkas de la Reserva

Po ilgos ir varginančios kelionės, pagaliau atvykome į Limą (adresas: Av. Javier Prado 1109, La Victoria). Atsiėmę kuprines greit susiradome taksi ir nuvykome į Vokietijos ambasadą pasiimti savo kelionės dokumentų, kad būtų galima vykti namo.

Susimokėję 10 sol. pasiekėme tikslą. Ten  pro vartus mus įsileidęs pareigūnas apieškojo ir išklausinėjęs ko atvykome, nuvedė į laukimo salę.  Nebuvo galima įsinešti jokių asmeninių daiktų išskyrus dokumentus. Viduje dirbantis vyras mus palydėjo iki kabineto ir paprašė palaukti. Šalia sėdėjo daug peruiečių, norinčių gauti vizas į Vokietiją. Po kokių 10 minučių buvome įleisti į kabinetą jei taip būtų galima pavadinti, greičiau tai buvo panašu į koridoriuką su dideliu neperšaunamu langu, už kurio sėdėjo maloni moteris. Kadangi ji viską žinojo, buvo kur kas lengviau susitvarkyti reikalus. Užpildėme prašymus (vokiečių kalba, nes angliško varianto neturėjo), atsakinėjome į klausimus ir pasirašinėjome. Tai užtruko apie 1,5 valandos, kol galiausiai gavome kelionės dokumentus (68 sol./žm.). Bet šie turėjo įsigalioti tik tuo atveju, kai ant jo atsiras antspaudas iš migracijos tarnybos. Moteris paaiškino, kad tai padaryti galima oro uoste ir mums nėra ko jaudintis. Tereikia prieš skrydį užsukti ten ir viską susitvarkyti.

Išėjome patenkinti ir labai laimingi. Pagaliau galėjome lengviau atsikvėpti. Kitas svarbus dalykas, kurį privalėjome padaryti, tai susirasti nakvynės vietą. Knygoje nužiūrėjome artimiausiai esantį viešbutį ir ėjome jo link. Pasirodo, tai nebuvo taip arti, o kuprinės vis labiau spaudė prie žemės, ypač mane. Pradėjo skaudėti nugarą ir buvo baisiai karšta, nuotaika greit subjuro. Visa tai pastebėjęs mano vyras, nusprendė toliau neiti ir užsukti į šalia esantį namą, kuriame yra įsikūręs nežinomas viešbutėlis. Vyrukas, nemokantis anglų kalbos, padavė kainoraštį, bet nesiteikė parodyti  kambario, matyt, nesuprato ko mes iš jo norime. Kaip ten bebūtų, laikas buvo ne mūsų naudai, tad nusprendėme pasilikti ten (Miraflores raj., netoli centrinio parko ir rankdarbių turgaus). Taigi susimokėję už vieną naktį (nors reikėjo už dvi, pagalvojome, jei nepatiks ryt susirasime kitą vietą) 45 sol. su karštu vandeniu, nuėjome pasidėti daiktų. Kambarys tikrai nebuvo pats geriausias, bet bent jau tvarkingas ir mums to pakako. Vėliau paaiškėjo, kad turistai čia labai reti svečiai. Dauguma viešbučio klientų užsuka čia tik vienai nakčiai, atsivesdami lengvo pobūdžio merginas įvairiems pasilinksminimams. Nieko nelaukę, pasidėjome daiktus ir išskubėjome į miestą. Planuose, rašytuose dar Lietuvoje, turėjome aplankyti nemažai lankomų objektų Limoje, bet viskas buvo pakoreguota savaime, tad pasirinkome vietą, kuriai teikėme pirmenybę. Tai nebuvo bažnyčios ir jų architektūra ar muziejai, kuriuose gausu puikių eksponatų. Išvykome ieškoti parko, kuris garsus savo fontanais ir nuostabiu šou (Parque de la Reserva. Adreso nepamenu, bet jis yra visiškai šalia nacionalinio stadiono, esančio tarp Avenida Arequipa ir Paseo de la Republica gatvių. Darbo laikas: Tr. – Sk. 16 – 23 h.).

Parkas de La Reserva 3

Taupydami pinigus susiradome combį (vietinį maršrutinį autobusiuką) ir nuvykome iki mums reikiamos vietos (tam tikros gatvės, knygos žemėlapyje esančios arčiausiai parko). Išlipus dar reikėjo paeiti gerą gabalą kelio, kol galiausiai pasiekėme parką. Susimokėjome 4 sol./žm. Buvo tikrai verta čia atvykti ir sulaukti vakaro, tada fontanai atrodė įspūdingai.

Atvėsus ir pasibaigus vakaro programai, grįžome atgal į viešbutį.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.