Ramusis vandenynas

Šiandien paskutinė mūsų Medaus mėnesio diena Limoje ir visoje Peru. Rytoj prasidės skrydžių maratonas ir po keleto dienų jau būsime Vilniuje. Šiek tiek keista, nes po truputį pripratome prie nuolatinio šurmulio, kitokios kultūros, gero klimato ir nuotykių. Nesinori niekur išvykti, bet ten, Lietuvoje laukia darbai. Ech …

Papusryčiavę išsiruošėme iki pat vandenyno, nes pagal žemėlapį buvo visai netoli. Taip, netoli su mašina, bet pėsčiomis keletas kilometrų. Nieko tokio, juk niekur nebereikia skubėti, o ko nepamatėme, dar spėsime apžiūrėti kitą kartą, kai kartosime maršrutą ir įtrauksime naujų objektų, kad susigrąžintume nuotraukas, kurių netekome kelionės metu. Bet visa tai dar ateity, juk mūsų laukia kiti kraštai ir kitos kultūros su savo ypatybėmis ir subtilybėmis.

Pakeliui užsukome į vietinį prekybos centrą. Čia jau jų buvo galima rasti kur kas lengviau nei kituose Peru miestuose. Nusipirkome maisto, kad galėtume pasidaryti iškyla prie Ramiojo vandenyno ir taip atsisveikinti su Peru. Nusileidus nuo didžiulio šlaito, pagaliau pasiekėme pakrantę, tik čia smėlio nebuvo, bangos ritosi įvairiaspalviais akmenimis sukeldamos ypatingai skambantį garsą.

Ramusis vandenynas 2

Nespėjus nė pabraidyti vandenyje, mus ir vėl apspito žmonės, siūlantys pamokas banglentėmis. Neturėdami laiko ir pinigų, atisakėme jų paslaugų ir ramiai sau nužingsniavome iki molo. Vėjas pučiantis nuo vandenyno buvo žvarbus, tad teko apsivilkti megztinius. Atsisėdę ant akmenų pradėjome gamintis sumuštinius su avokadu, kai staiga atsiritusi milžiniška banga aptaškė mus nuo galvos iki kojų ir likome šlapi, bet visa tai nuotaikos nė kiek neaptemdė. Matėme didelius pelikanus, keletą krabų ir tarp akmenų tykojantį pacuką, kuris mane privertė speigti ir sprukti kuo greičiau nuo tų akmenų į krantą. Neberūpėjo nei sumuštiniai, nei puikus vaizdas. Prisirinkę pilnas kišenes akmenų manajai kolekcijai, atsisveikinome su vandenynu ir nuskubėjome į vietinį turgų pirkti lauktuvių. Kad visą prekyvietę apeitum, reikia ne vienos dienos ir daug kantrybės, o mūsiškė buvo ne itin didelė, tad sutemus grįžome atgal į viešbutį.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.