Stambulas – Niujorkas (2 diena)

Niujorkas – Amerikos sinonimas. Kapitalas, pigi darbo jėga, žaliavos, taip pat brangus transportas šį miestą pavertė pasaulio verslo centru. Vis dėlto, jis nėra tikrasis Amerikos veidrodis. Niekur kitur tokiame mažame plote kartu negyvena tiek daug tautų, niekur kitur tie 200 tautybių žmonės nekuria tokio žavingo gyvenimo stiliaus, niekur kitur nėra tokios kultūrinės visumos, pagaliau niekur kitur tiesiog gatvėje neišauga tiek daug dangoraižių (“100 gražiausių pasaulio miestų“, 104 p.)

Po varginančio ir be galo ilgo, 10 valandų, trukusio skrydžio pagaliau išsilaipinome Jungtinėse Amerikos Valstijose. Na, ne visiškai. Dar reikėjo pastovėti gana didelėje eilėje, norint pereiti muitinę. Šioks toks nerimas pradėjo rastis dar lėktuve, pradėjus pildyti deklaraciją. Paaiškėjo, jog negalima su savimi turėti jokių maisto produktų, o mūsų kuprinėse, kurios jau senokai guli lėktuvo bagažo skyriuje, “ilsisi“ skanusis sesers Eglės pyragas ir lietuviško šokolado plytelės. O kas jei pareigūnai nuspręs mudviejų neįleisti į šalį? Teks apsisukti ir pabrukus uodegas grįžti namo?

Patikrinimas buvo kur kas griežtesnis nei ES valstybėse: nuskenavo pirštų antspaudus, nufotografavo, patikrino pasus, paklausė kokiu tikslu atvykome, kiek laiko būsime, ar per pastarąsias dvi savaites nesilankėme Afrikoje, matyt, dėl tuo metu nerimą keliančio Ebolos viruso, patikrino kuprines ir palinkėjo geros viešnagės. Taigi, mūsų šokoladas ir pyragas nesukėlė jokių įtarimų. Gerą valandą praleidus kontrolės punkte, turėjome skubėti į miestą. Bronkse (Bronx), mūsų jau laukė Džonatanas (Jonathan), kurio namuose praleisime naktį. Sekdami visas nuorodas, pagaliau pasiekėme metro stotį. Susisiekimo sistema pasirodė esanti itin paini, jau nekalbant apie bilietų įsigijimą. Na, nieko, dar ne tokių iššūkių turėjome savo kelionėse, tad nieko nelaukę kreipėmės pagalbos į šalia stovintį žmogų, kurio dėka dar prieš keletą minučių buvusi sudėtinga sistema tapo aiški ir suprantama. Nusileidę į požeminius tunelius (Underground), kuriais kursuoja greitieji traukiniai, išvykome į Bronksą (Bronx).

Išlipus reikiamoje stotelėje, kurią nurodė būsimasis kambario nuomininkas, patekome į tikrą chaosą. Aplink daugybė automobilių, formuojančių grūstis gatvėse, kažkur skubančių praeivių, pastatų, margintų graffiti užrašais, pirmuose aukštuose įsikūrusių mažyčių parduotuvių su dideliais reklaminiais stendais. Tuo metu dar neturėjome jokių žemėlapių ir interneto su veikiančiu GPS signalu, tad nežinojome kuria kryptimi mums reikia judėti. Keista, bet čia gyvenantys žmonės visiškai nesiorientavo aplinkoje. Paklausus kur esame, šie tik purtė galvas ir trūkčiojo pečiais. Visai netikėtai, malonus jaunuolis, kurį laiką stebėjęs mus traukinyje ir klausęsis pokalbio, pasisiūlė padėti. Nieko nelaukęs išsitraukė mobilųjį telefoną, susivedė koordinates ir suradęs nurodytą adresą, palydėjo mus iki pat durų. Pastarąsias 15 minučių pasakojome iš kur atvykome, ką planuojame veikti ir kiek laiko keliauti po šalį. Taip smagiai mums besišnekučiuojant atsidūrėme itin tvarkingoje gatvėje, kurią supo nuosavų namų eilės. Padėkoję už pagalbą, kiekvienas pasukome savo keliais.

Taigi, giliai įkvėpėme ir pasibeldėme į Džonatano (Jonathan) namų duris. Jis kartu su savo patėviu Rauliu (Raul) nuomoja kambarį žmonėms, atvykusiems į Niujorką ir padeda nepasiklysti šiame milžiniškame mieste. Abu vyrai yra kilę iš Dominikos Respublikos, kaip ir daugelis aplink čia gyvenančių žmonių.

Vos tik atsivėrė durys, supratome, jog viskas bus gerai. Jaunuolis aprodė kambarį, supažindino su namų taisyklėmis ir palikęs mums raktus išskubėjo į darbą. Buvo labai keista šeimininkauti po svetimus namus, tad ilgai neužsibuvome. Palikę sunkias kuprines, kurios jau spėjo atsibosti, išsiruošėme į Manhataną (Manhattan).

Nespėję apsiprasti prie miesto gigantiškumo, neaprėpiamų jo plotų ir milžiniškų atstumų, prastai skaičiavome laiką. Buvome įsitikinę, jog greit atvyksime. Deja, prireikė ne tik pagalbos susiorientuojant kuria kryptimi eiti, bet ir visos valandos, kol atsidūrėme Centriniame parke. Diena buvo saulėta ir pakankamai šilta, tad nusprendėme iš arčiau susipažinti su Niujorko žaliaisiais „plaučiais“. Stačiakampio formos parkas yra Manhatano (Manhattan) širdis, kuri savo gyvavimo laikotarpį pradėjo XIX a. viduryje, kaip pelkėta vieta, vėliau virtusi nuostabiu gamtovaizdžiu betono džiunglėse. Šis parkas buvo puiki vieta turtingiesiems parodyti savo prabangias karietas (1860 m.), vargšams – pasiklausyti nemokamų koncertų (1880 m.), aktyvistams – susibūrimo vieta, siekiant išvengti Vietnamo karo (1960 m.). Nuo tada daugelis vietinių, jau nekalbant apie turistus, atvyksta čia pasivaikščioti, iškylauti, pasideginti, pažaisti kamuoliu ar pasiklausyti koncertų. Šis parkas yra kur kas daugiau nei tik žalia zona, tai Niujorko kiemas.

Nesuvoki jo tikrojo dydžio, kol nepabandai viso pereiti. Vaikščiojome maždaug 4 valandas, žinoma, niekur neskubėdami, bet ir nestoviniuodami. Vis dėlto, pabaigos nebuvo matyti. Gaila, jog šiuo metų laiku parkas dar tik budo iš po žiemos miego. Nors teisybės dėlei reiktų pasakyti, jog keletas augalų jau žydėjo ir džiugino nuvargusias mūsų akis. Aplink zujo voverės, ieškodamos maisto, o paukščiai jau suko lizdus. Žodžiu, tikras pavasaris. Džiaugdamiesi šiluma ir stebėdami aplinką, visai netikėtai priešais save išvydome bronzinį raitelį ant žirgo. Ir ne bet kokį, o patį Jogailą, LDK valdovą, Lenkijos karalių. 1945 m. ši skulptūra, skirta įamžinti pergalę prieš Teutonų ordiną Žalgirio mūšyje (1410 m.), buvo atgabenta į Centrinį parką. Šiandien ji džiugina parko lankytojus, primindama Lietuvos ir Lenkijos galybę, o tai išties smagu girdėti.

Kad ir kaip norėjosi čia ilgiau pabūti, nuovargis galų gale paėmė viršų. Susiradę išėjimą pajudėjome dangoraižių link, o pilvams jau seniai grojant maršą, nusprendėme pasistiprinti. Užsukome į visai netoliese esančią “Gray’s Papaya“ greito maisto užkandinę. Žmonės sako, jog šioje vietoje gaminami patys skaniausiai dešrainiai visoje šalyje. Šiuos ragavo net pats JAV prezidentas, B. Obama, kurio nuotraukomis nukabinėtos užeigos sienos. Ir iš tiesų, klientų čia netrūko. Dešrelės jau buvo paruoštos, beliko išsirinkti padažą ir bandelę. Bet tai nebuvo patys skaniausi kada nors valgyti dešrainiai, nors ką gali žinoti, galbūt jie jus nustebins.

Jau temo, tad negalėjome gaišti laiko, juk iki Džonatano (Jonathan) namų dar geras gabalas kelio. Atvykus į Bronksą (Bronx) jau buvo tamsu, o tai kėlė nerimą. Gatvės pasikeitė neatpažįstamai. Degantys žibintai, uždarytos parduotuvės, sumažėjęs automobilių srautas, ištuštėjusios gatvės. Jautėmės lyg amerikietiško filmo herojai, pasiklydę didžiuliame mieste. Meksikiečiai, Puerto Riko piliečiai ir kt. panašių tautybių jaunuoliai sėdėdami ant savo namų laiptų, klausėsi muzikos, smalsiai nužiūrinėdami kiekvieną, einantį pro šalį. Aplink nesimatė baltaodžių žmonių. Eidami namų link, supratome, kad sukame ratus ir eilinį kartą pasiklydome. Šį kartą pagalbos nesulaukėme. Tiesiog nebuvo, ko jos paprašyti. Įtampa augo itin sparčiai, kol visai netikėtai priešais akis išvydome vis dar dirbančią maisto prekių parduotuvę. Ten esančių žmonių pasiteiravome, galbūt šie žino kelią ar bent jau gali nurodyti kryptį, deja, nei pardavėjai, nei pirkėjai niekuo negalėjo mums padėti. Vargais ne galais, po ilgų klajonių ir ginčų atvykome į vietą. Išvargę ir pikti, bet svarbiausia sveiki užbaigėme pirmąją pažintį su Niujorko miestu.


Papildoma informacija:

AirMetro bilieto kaina – 5 USD (iš oro uosto iki artimiausios metro stotelės, iš kurios jau galima vykti visomis kryptimis)

Metro bilieto kaina – 2,75 USD (už vieną bilietą galima vykti į bet kurią metro stotį, svarbu neišeiti iš „Underground“, nes apmokestinamas tik įėjimas, o važinėtis galima nors ir visą dieną)


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.