Niujorkas – Vašingtonas (3 diena)

Ankstyvas rytas ir nors už lango dar tamsu, šokame iš savo šiltos lovos ir skubame į metro. Iš Manhatano (Manhattan) autobusu vyksime į JAV sostinę, Vašingtoną (Washington). Todėl gan operatyviai susiruošę, šiek tiek užkandę sesės Eglės pyrago, leidomės į kelią. Šeimininkų taip ir nebe sutikome. Tiesa, ant pagalvės palikome Lietuvos formos šokolado plytelę kaip padėką už malonų priėmimą, tikėdamiesi, jog tokiu būdu sužadinsime žmonių smalsumą pasidomėti apie mūsų nedidelę, bet labai gražią šalį.

Dar visai neseniai Vašingtono (Washington) centras buvo apleistas vargingųjų rajonas, kur gyvenant nuolat reikėdavo bijoti užpuolimų. Nuo XX a. valdžia labai stengėsi, kad miestas atsigautų. Ji taip pat pasirūpino istorinio palikimo puoselėjimu. Plačios alėjos, apsodintos medžiais, paminklai bei nuostabūs devynioliktojo amžiaus pastatai kuria savitai nuostabią, beveik idilišką atmosferą (100 gražiausių pasaulio miestų, 106 p.) Pavasariškai nusiteikęs miestas mus pasitiko giedru dangumi ir aplink žydinčiais medžiais.

Taigi užsimetę kuprines ant pečių pasukome metro stoties link. Atvirai pasakius, nesitikėjome, jog teks iš naujo mokytis keliavimo traukiniu ypatumų. Nepavykus įsigyti kelionės bilietų, buvome priversti suktis iš padėties. Dėl nežinomų priežasčių neveikė mūsų banko kortelė, o grynųjų pinigų su savimi neturėjome. Todėl dar sykį tikrinome amerikiečių kantrybę ir gerą širdį. Apvalių formų juodaodė moteris, dirbanti metro stotyje, paaiškino kaip veikia bilietų įsigijimo sistema ir kaip teisingai suprasti ant sienų kabančius žemėlapius, kuriuose skirtingomis spalvomis pavaizduoti maršrutai. Išsiaiškinus, jog stotyje esantis automatas nepriima banko kortelės, moteris nė nedvejojusi, įleido mus pro vartus ir padavė vienkartinį bilietą, nurodžiusi, jog pasiekus kelionės tikslą, teks susimokėti. Traukiniai, o kartu ir stotys, buvo labai erdvūs ir tvarkingi, nėra nė ko lyginti su Niujorke veikiančia metro sistema, kur daug šiukšlių, ant grindinio gulinčių benamių, išpaišytų sienų ir traukinių. Iki Capitol Heights važiavome gerą valandą, o po to dar 20 minučių ėjome pėsčiomis, kol galų gale pasiekėme Balboa Ave.

Su po 20 kg sveriančiomis kuprinėmis ant pečių, o termometro stulpeliui šoktelėjus iki 28 laipsnių šilumos, įveikėme net 4 stačias įkalnes. Na ne veltui, ši teritorija buvo pavadinta Sostinės kalvomis (Capitol Heights). Rodėsi, kad kelias niekada nesibaigs, o mums nepavyks rasti nakvynės vietos. Džiugu, jog klydome. Čia pat už keleto žingsnių, viename iš nedidelių kiemų, mūsų jau laukė namo šeimininkė. Tai buvo maždaug 40 – 45 metų moteris, kinė. Aprodžiusi mums savo būstą, ji kažkur dingo ir ateinančias dvi dienas jos nebematėme.

Jau po dviejų valandų vaikščiojome Nacionaline alėja (National Mall). Žmonės ją dažnai vadina Amerikos priekiniu kiemu ir tai yra puiki analogija. 1,9 mylių ilgio žalia pieva prasideda ties Kapitolijumi (Capitol) ir tęsiasi iki pat Linkolno memorialo (Lincoln Memorial). Nacionalinė alėja kartu su Vašingtono sostinės zona yra pagrindiniai objektai, kurių dėka JAV sostinė tapo vienu iš populiariausių turistų lankomų vietų šalyje. Tačiau alėja yra ne tik mėgstamas turistų centras. Ji yra naudojama ir kitiems tikslams. Tai patraukli vieta rengti visų rūšių protestams ir mitingams. Vienas iš garsiausių pavyzdžių yra 1963 metų žygis į Vašingtoną – politinis mitingas už afroamerikiečių pilietines teises. Mitingo metu Martinas Liuteris Kingas (Martin Luther King) pasakė savo garsiąją kalbą „Aš turiu svajonę”.

Apžiūrėję garsiuosius Linkolno (Lincoln Memorial) ir Vašingtono (Washington memorial) paminklus bei Vietnamo karo veteranų memorialą (Vietnam Veterans Memorial) leidomės link Potamoko upės pakrantės, kur vis dar žydi sakuros. Šiuos medelius (apie 3000 vnt.) 1912 m. Tokijo meras, Yukio Ozaki, padovanojo Amerikos sostinei, kurie simbolizuoja artimą draugystę tarp dviejų valstybių. Dėl stipraus vėjo žiedai byrėjo, bet vaizdas vis dar buvo žavingas. Čia buriavosi daugybė žmonių, vieni ieškojo geresnio kadro, kiti vaikštinėjo pakrante, o treti gulinėjo po medžių šakomis ir dalinosi įspūdžiais.


Papildoma informacija:

Metro kainos: piko metu (darbo dienomis, 5.00 – 9.30 val. ir 15.00 – 19.00 val.) 2.25 – 6 USD; visu kitu metu 2.00 – 3.85 USD. Kainos dydis priklauso nuo atstumo, kurį planuojate įveikti

Jei šiame mieste ruošiatės praleisti bent dvi dienas, nusipirkite SmarTrip Card kortelę, kaina: 10 USD (8 USD galite naudoti bilietams pirkti, o 2 USD yra nuskaitomi už pačią kortelę). Su kortele už kiekvieną pravažiavimą mokėsite 1 USD mažiau, nei pirktumėte bilietą atskirai

Interneto svetainė: https://www.wmata.com/fares/basic.cfm


 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.