San Franciskas I (14 diena)

San Francisko bruožas – daugybė tautų ir kultūrų. Miestas išsidėstęs 50 km ilgio pusiasalyje, prie Ramiojo vandenyno, ties San Francisko įlanka, virš kurios nutiestas garsusis Aukso Vartų (Golden gate) tiltas. Tai miesto simbolis, pastatytas dar XX a. 4 dešimtmetyje. Bemotoriai tramvajai, rekonstruoti mediniai gotikos pastatai Fillmore gatvėje, kinų kvartalas, Alkatraso kalėjimas, Žvejų prieplauka, Šiaurinis paplūdimys ir dar daug įdomių vietų, kurias verta aplankyti.

Bet šį kartą nusprendėme nepersistengti, tad ir lankomų objektų buvo vos keletas. Pirmasis sustojimo taškas, matyt, kaip ir daugelio į šį mieste atvykusių turistų, garsioji Žvejų prieplauka (Fisherman‘s Wharf), kur atplaukia legendiniai keltai iš Alkatraso (1934 – 1963 m.)  – tuo metu naujoviškiausio ir geriausiai saugomo Jungtinių Amerikos Valstijų kalėjimo.

Ramiai sau vaikštant pakrante buvo sunku nesižavėti mugės vaizdais, mimų, muzikantų ir klounų pasirodymais, taip pat jūrų liūtais, kurie garsiai šūkauja tingiai drybsodami ant medinių plaustų. Įvairaus amžiaus kinų vyrai apsišarvavę kantrybe ir paprasčiausiomis meškerėmis karts nuo karto iš vandens ištraukia žuvį, kuria tenka dalintis su įkyriomis žuvėdromis, ratus virš molo sukančiu pelikanu ir nepasotinamais albatrosais.

Todėl tokį ankstyvą rytą šioje vietoje gausu ne tik žvejų, bet ir įvairių jūrinių paukščių. Bangų mūša, stiprus klegesys, už nugaros dar miegantis miestas ir priešais akis stūksantis Aukso Vartų tiltas nuteikia optimistiškai ir bent trumpam priverčia stabtelėti ir apsidairyti aplink. Kraštovaizdis nuostabus. Tolumoje žaliuojančios  kalvos, po kojomis tviskantis vanduo, daugybė laivų ir vienas šalia kito stovintys gyvenamieji namai, stikliniai dangoraižiai, mediniai garažai, laivų taisyklos bei restoranai. Šiems kviečiant užsukti ir paragauti  airiškos kavos (puodelis – 10 $) su šlakeliu viskio, ypatingosios žuvienės (clam chowder) patiekiamos baltos duonos kepale (8 $), obuolių pyrago, ledų ar saldaus kremo pyragaičių, mes taip ir padarėme. Buvo be galo skanu, bet brangu. Tad norintys sutaupyti, turėtų užsukti į greito maisto restoranus, įsikūrusius čia pat prieplaukoje. Sotūs ir viskuo patenkinti pajudėjome link senų žaidimų automatų muziejaus, kuris veikiau priminė sandėlį. Galbūt trūksta jame tvarkos ir informacijos apie visus tuos žaidimus, bet įdomiausia tai, jog visi jie buvo veikiantys. Už 0,25 – 0,5 $ turėjome galimybę juos išmėginti ir tokiu būdu bent trumpam nusikelti į praeitį, jog pamatytume kaip tuo metu žmonės linksmindavosi ir kas jiems kėlė džiaugsmą. Seniausias žaidimų automatas skaičiuoja 100 ir daugiau metų, tad tikrai verta čia užsukti. Netoliese išvydome garlaivį, karinį ir povandeninį laivus bei lėktuvnešius. Už papildomą mokestį turistai įleidžiami ir į vidų. Pasižvalgę aplink, judėjome tolyn, kur  buriavosi minios žmonių. Viso to priežastis ant medinių pontonų gulintys jūrų liūtai. Vieni tingiai drybso ir šildosi priešais saulę, kol kiti ieško laisvos vietos, o treti riaumoja viliodami pateles.

Šalia įsikūręs informacijos centras, pasakojantis būtent apie šių žinduolių populiacijos išsaugojimą, jų gyvenimo būdą ir jiems būdingas elgsenas bei išorinius bruožus. Teisybės vardan reiktų pasakyti, jog vaizdas kur kas malonesnis nei ten tvyrantis aitrus žuvies kvapas. Todėl ilgai neužsibūname ir pasukame suvenyrų parduotuvių link. Daugybė turistų vaikšto po šias vietas ir smalsaudami bei leisdami savo uždirbtus pinigus įvairiems niekučiams, saldainiams ar drabužiams, krauna didelius pelnus prekeiviams. Nusprendėme ir mes lauktuvių čia paieškoti. Nebuvome labai originalūs, tad prisirinkome pilną krepšį įvairiausių saldainių. Deja, parduotuvėje tokie patys saldainiai yra kur kas pigesni. Dienai jau einant į pabaigą nusprendėme pasivaikščioti po kinų kvartalą, kuris įsikūręs vos už 30 minučių kelio nuo Žvejų prieplaukos.

Tai didžiausias ir seniausias kinų kvartalas visoje Šiaurės Amerikoje. Čia kinai gyvena ir dirba – pardavinėja Kinijoje ar kitose Azijos šalyse pagamintus drabužius, buities rakandus, suvenyrus, maisto produktus, knygas, laiko restoranus ar kavines. Net gatvių pavadinimai, jau nekalbant apie iškabas, informaciją parduotuvėse ar čekius, rašomi hieroglifais. Smalsumas atgena čia tūkstančius turistų, kurių tarpe buvome ir mes. Gatvės knibždėte knibžda žmonių, visi kažkuo užsiėmę, vieni perka, kiti parduoda, treti užsiima namų ruoša. Čia pat kinų moterys gręžia skalbinius ir džiauna juos ant ištemptų virvių, saulės atokaitoje džiovina dar ryte sugautą žuvį, vaiko muses nuo saldžių vaisių ir šluoja gatves. Šioje vietoje galima nebrangiai pavalgyti ar įsigyti originalių prieskonių, arbatos, egzotiškų skanumynų, suvenyrų ar kitų dalykų. Tad jei tik turėsite laiko, būtinai užsukite.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.