Shoshone kriokliai (17 diena)

Ankstus rytas, o mes visai nesiraukome, kad ir kaip norėtųsi miego. Matyt, baigiame priprasti prie tokio ritmo, juk norint kuo daugiau pamatyti, reikia nuolat judėti į priekį. Tad susikrovę daiktus pajudėjome link Šošone krioklių. Liko visai nedaug, vos 200 mylių, t.y. 3 valandos kelio. Mums įprastas lygumas po truputį ėmė keisti kalnai, snieguotomis viršūnėmis, ir vis retėjantys spygliuočių miškai.

Šį kartą nusprendėme išmėginti Motel 6, kurio reklama nuolat šmėžavo visos kelionės metu. Nakvynės vieta nebuvo kažkuo ypatinga, visai šalia greitkelio, tad nesudėtinga rasti. Amerikiečių kino juostose tokio tipo moteliai rodomi dažnai, tad norėjosi ir mums juose pabuvoti. Deja, kaip ir buvo galima tikėtis, vaizduotėje viskas atrodo šiek tiek kitaip, nei yra iš tikrųjų.  Visa diena dar buvo prieš akis, tad niekur neskubėdami ramiai sau papietavome ir išsiruošėme link mažosios Amerikos Niagaros. Važiuoti toli nereikėjo. Susimokėję parko mokestį (parkas nėra valstybinis, tad ir mūsiškis Amerikos parkų pasas negalioja), gavome šiokios tokios informacijos apie patį krioklį ir aplink esančius vaizdingus pėsčiųjų takus. Krioklio, kokio mes tikėjomės, nepavyko pamatyti dėl labai paprastos priežasties, atvykome per anksti. Geriausias laikas yra vėlyvas pavasaris ir vasara. Tada Šošone kriokliai trykšta visu galingumu ir priverčia aikčioti kiekvieną čia atvykusį turistą. Kad ir ne pačiame jėgų žydėjime, krioklys vis vien buvo įspūdingas.


Kaina: 3$

Adresas: Falls Ave, 1 1/4 mile north on 3300 East , Twin FallsID 83301, JAV

Darbo laikas: 7.00 – 21.00, kasdien

Interneto svetainė: http://www.tfid.org/index.aspx?NID=309


Laiko turėjome į valias, tad nusprendėme pasivaikščioti po apylinkes ir į Gyvatės (Snake) upę pasižiūrėti iš aukščiau. Lipome laiptais, po to akmenimis, neaiškiai pažymėtu taku ėjome vis pirmyn, o mus supantis kraštovaizdis džiugino ne tik akis, bet ir širdį. Vienoje pusėje kanjonas, suformuojamas Gyvatės upės, kitoje pusėje du dideli ir itin skaidrūs ežerai, apaugę žolynais.

Užtrukome maždaug valandą, kol sugrįžome į pradinį tašką. Nors dar nebuvo tamsu ir saulė nesiruošė leistis už horizonto, mūsų jėgos seko. Didžioji kelionė tik įpusėjo, bet nuovargis nugalėjo. Užsukę į netoliese esantį prekybos centrą nusipirkome ką tik iš orkaitės ištrauktą gerai paskrudusį viščiuką ir išsiruošėme atgal į motelį. Sudribę į minkštas lovas ir skaniai pavalgę, užmigome it kūdikiai. Matyt, tam atėjo laikas. Tad ššššš …

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.