Grand Teton NP II (19 diena)

Ankstus rytas, bet mums jau įprastinis skubėjimas ir daiktų dėliojimas į kuprines šį kartą nebuvo reikalingas. Taigi, drybsome sau šiltose lovose, nes nesinori nė nosies kišti iš po antklodės. Lauke baisiai šalta, vos 2 laipsniai šilumos, o naktį stipriai lijo. Dar valandą pasivartę nuo šono ant šono, pagaliau  išsiridenome iš guolio. Vyksime link Janny ežero, esančio visai netoliese ir tam skirtoje vietoje pasigaminsime skanius pusryčius.

Deja, pusryčiai jau virto ankstyvais pietumis, kol pasiekėme savąjį tikslą. Iš mašinos išsitraukę lauko virtuvei būtinus rakandus ir dar kelionės pradžioje pirktus makaronus su konservais nusprendėme, kad šie puikiai tiks mūsų pietums. Ilgai teko laukti kol vanduo užvirė. Netoliese apsistojo du žemaūgiai kinai nešimi mini virykle. Šie prisėdo ant suoliuko, greit viską pasiruošė, išsivirė, suvalgė, susitvarkė aplink ir išėjo, o tuo tarpu mūsų makaronai vis dar laukė savo eilės sukritę popierinėje pakuotėje. Šiaip ne taip pavyko ir mums kaip tiems kinams, nuraminti jau įsismarkavusius skrandžius, seniai jau grojančius maršą šioje nuostabioje vietoje. Oras pasakiškai gaivus, tikrai nėra šalta, saulė maloniai šildo ir po truputį imasi darbo, tirpdo sniegą, kurio čia vis dar iki kelių. Iš kur žinome? O gi, pagalvojome, jog pasivaikščiosime mišku, palei ežero pakrantę, nes lankstinuke, kurį turėjome su savimi buvo pažymėti takai, deja, realybėje jų nesimatė. Sniegas užklojo visą miško paklotę, o kartu su ja ir takus. Tad pabraidę po pusnis keletą šimtų metrų ir neradę kelio, grįžome atgal, juk pasiklysti visiškai nesinorėjo. Netoliese, esančiuose laukuose ganėsi kaimenė bizonų, dar XIX a. Amerikos prerijose karaliavę gyvūnai atsidūrė ties išnykimo riba.

Dėl kailio ir mėsos jie buvo masiškai medžiojami ir tik paskelbus griežtą apsaugą, šie buvo išgelbėti nuo visiško išnykimo. Todėl šiuos dykaraginius žinduolius šiandien galima pamatyti iš arti tik rezervatuose, taigi, mums labai pasisekė. Taip besistebint mus supančios gamtos didybę, nepastebėjome, kad diena jau eina į pabaigą, oras po truputį vėsta ir darosi šalta. Kadangi, nebeliko jokių maisto atsargų, užsukome į Džeksono miestelį (Jackson). Pasirodo, tokioje nedidelėje gyvenvietėje taip pat galima pasiklysti ir nesurasti pakankamo dydžio prekybos centro. Išmanioji navigacija šį kartą mus vedžiojo už nosies, kol trūkus kantrybei buvome priversti pasiklausti vietinių gyventojų kelio, o tokių nebuvo daug. Aplink minios turistų, atvykusių iš visos Amerikos ir atokių pasaulio kampelių.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.