Prie Nemuno įsikūrusiose gyvenvietėse nuo seniausių laikų gyveno baltų gentys: sūduviai ir jotvingiai, skalviai ir aukštaičiai, žemaičiai ir kuršiai. Vėliau, kovų su kryžiuočiais metu, upės pakrantės tapo itin svarbios besiformuojančiai Lietuvos valstybei – vientisa gynybinių pilių sistema stabdė vokiečių ordino antpuolius ir neleido lengvai prasiskverbti į krašto gilumą.
Taigi, pro Nevėžio ir Nemuno santakoje iškilusį Raudondvarį sukame Jurbarko plentu Vilkijos link. Lietuviškieji Tatrai – Vilkija garsėjo kaip bene pirmoji Lietuvos muitinė prie Nemuno. Kiek tolėliau Nemuno – Dubysos santakoje Seredžius, besipuikuojantis Palemono piliakalniu, Belvederio pilis, Veliuona, Raudonės ir Panemunės pilys.
Veliuonos piliakalnis
