Visų dievų šventykla (1 diena)

Vėlyvas rytas, saulė jau senokai patekėjusi, o už lango girdėti mašinų ūžesys. Šį kartą mūsų kelionė prasideda neįprastai. Nėra sunkių kuprinių ant pečių ir tikslaus grafiko, tik vienas mažas rankinis bagažas ir nedidelis lopšys, kuriame sau ramiai su šypsena veide, snūduriuoja mūsų mažasis Ąžuolas. Čia niekas niekur neskuba, o mes taikomės prie sąlygų. Pusryčiai prasideda tik 8.30 val., tad palengva  susiruošiame. Itališkasis Capucino padeda pabusti ir pradėti dieną Amžinajame mieste.

Šiandien planuojame pamatyti garsųjį Romos simbolį ir vieną iš 7 naujųjų pasaulio stebuklų – Koliziejų, senąjį Panteoną, Tautos altorių, Romos forumą ir Kapitolijaus kalvą. Romoje tikras pavasaris, medžiai pasidabinę spalvotais žiedais, oro temperatūra vidurdienį pakyla iki 15 laipsnių, tad nėra šalta ir galima ilgai vaikštinėti gatvėmis bei stebėti romiečių gyvenimo tėkmę. Orientuotis aplinkoje mums padėjo navigacija telefone, kuria puikiai naudojosi mano išmanusis vyras. Tad neskubėdami, žingsniavome  link Vatikano, o persikėlę per tiltą, esantį šalia Angelo pilies, pasiekėme vieną iš geriausiai išsilaikiusių antikos architektūros paminklų.

Panteonas

Jau du tūkstančius metų skaičiuojantis Panteonas puikiai dera greta kur kas vėliau statytų pastatų. Graikų kalbos žodis pantheon reiškia „visi dievai“. Tokia ir buvo pirminė šio pastato paskirtis – visų dievų šventykla. Panteonas buvo pastatytas 27 m. pr. Kr., o kilus gaisrui imperatorius Adrianas 128 m. šventyklą perstatė iš naujo. Architektūrinis romėnų šventyklos šedevras – milžiniškas pusrutulio formos kupolas. Jo skersmuo yra 43,3 m ir viršija net Šv. Petro bazilikos kupolo diametrą. Romos laikais bei viduramžiais buvo sakoma, kad tokio dydžio kupolo negalėjo pastatyti žmogus, todėl jis dažnai buvo vadinamas Velnio kupolu. Apskrita pastato forma simbolizuoja žemę, o kupolas – dangų. Panteonas taip pat garsėjo kaip įžymių asmenybių kapavietė. Rotondoje simetriškai išdėstytose nišose yra koplyčios, kuriose ilsisi Raffaello Sanzio su sužadėtine Maria Bibbiena, karalius Umbertas I ir jo žmona Margarita, Emanuelis II. Įžengus į šventyklą iškart pajunti malonią vėsą ir išgirsti tylų krebždėjimą, kurį skleidžia turistai pozuodami priešais altorių ar žvelgdami aukštyn ir gėrėdamiesi kupolu.


Adresas: Piazza della Rotonda, 00186 Roma

Darbo laikas: P. – Š. 8.30 – 19.30; S. 9.00-18.00

Kaina: nemokamas


Tautos altorius

Ilgai neužsibūname. Trumpam prisėdame ant įmantriai dekoruoto fontano laiptų, esančių priešais Panteoną ir kartu su vietiniais gyventojais bei turistais stebime aplinką. Aikštė po truputį pilnėja, renkasi minios žmonių, vieni grupėmis, kiti pavieniui. Pasirodo ir prekeiviai bei žirgai pakinkyti karietomis. Diena įsibėgėja, tad judame link Viktoro Emanuelio II paminklo ir Tautos altoriaus. Vietos gyventojai jį vadina spausdinimo mašinėle arba vestuviniu tortu. Komplekso centre puikuojasi 12 m aukščio bronzinis raito karaliaus paminklas, kuriam nulieti prireikė net 50 tonų bronzos. Užkilus laiptais, tiesiai po Viktoro Emanuelio II statula, kriptoje – nežinomo kario kapas, kurį visą parą saugo garbės sargybiniai. Tai pirmajame pasauliniame kare kritusio jauno kareivio palaikai. Jis dezertyravo iš austrų kariuomenės tam, kad kovotų už Italiją. Tėvynės altorius tai Italijos vienybės ir patriotizmo simbolis.

Trumpai apsižvalgę, pasukame link Koliziejaus. Einant gatve susilaukėme daug malonių šypsenų ir nuolatinių žvilgčiojimų per petį į mūsų mažąjį Ąžuolą. Drąsesni prieidavo ir meiliai šypsodamiesi kalbino, o kai kurie paglostydavo galvą. Iš pradžių buvo keista visa tai stebėti ir girdėti, bet po truputį pripratome prie dėmesio, kurio Lietuvoje nė su žiburiu nesulauksi. Matyt, čia šeima yra kur kas labiau gerbiama ir vertinama visuomenėje, nei pas mus, o gaila …

Tautos altorius


Adresas: Piazza Venezia, 00186 Roma

Darbo laikas: kasdien, 9.30 – 17.30


Koliziejus

Taip mums bežingsniuojant pasirodė ir garsusis antikinės ir dabartinės Romos monumentas. Koliziejaus pavadinimas buvo Flavio amfiteatras, o dabartinį pavadinimą Coloseum jis gavo tik viduramžiais, kadangi šalia jo stovėjo milžiniška Nerono statula. Pradėtas statyti 72 metais imperatoriaus Vespasiono įsakymu, amfiteatras buvo baigtas ir atidarytas po aštuonerių metų. Sakoma, jog Koliziejų statė 20 tūkstančių vergų. Jame tilpo 50 000 žiūrovų, nors reikalui esant, galėjo susigrūsti net ir 70 000. Žiūrovų vietos buvo išdėstytos pakopomis – sėdimos vietos su geriausiu vaizdu buvo centre (senatoriams ir kitiems pasiturintiems Romos piliečiams). Prasčiausios vietos, stovimos, buvo aukščiausiose pakopose, kur rinkdavosi vergai ir moterys. 83 m ilgio ir 48 m pločio arena buvo dengta medžiu, grindinys – užpilamos smėliu. Šis turėjo būti  visada švarus, kad sugertų žudynių metu nutekėjusį kraują. Dėl įmantrios kanalizacijos arena staigiai galėjo būti užliejama vandeniu ir virsti ežeru. Po arenos grindimis buvo įvairios paskirties kambarių: čia narvuose buvo laikomi gyvūnai bei spektaklių metu scenografijai skirti prietaisai. Lyjant arba kaitinant saulei ant Koliziejaus būdavo užtraukiamas iš burių audinio pasiūtas stogas. Romos tauta dievino kraują ir tūkstančiai žiūrovų susirinkdavo stebėti šiurpą keliančių spektaklių. Jie ypač mėgo kovas su žvėrimis arba jų medžioklę, kur būdavo galabijami liūtai, tigrai, lokiai, begemotai, drambliai, raganosiai ir kiti egzotiški gyvūnai. Kartais buvo rengiamos tikros egzekucijos: į areną suleisti beginkliai vergai arba krikščionys plėšrūnų buvo tiesiog sudraskomi į gabalus. O labiau už viską romiečiai ėjo iš proto dėl gladiatorių kautynių.

Koliziejus


Adresas: Piazza del Colosseo, 00184 Roma

Darbo laikas: kasdien, 8.30 – 15.30

Kaina: 12 eur./žm

Pastaba: su vienu bilietu galima apžiūrėti Koliziejų ir Romos forumą, kuris galioja dvi dienas


Romos imperijai iširus, kaip ir kiti forumų statiniai bei šventyklos, Koliziejus buvo apleistas, tapo akmenų skaldykla, gyvenamuoju namu. Laikui bėgant amfiteatras apgriuvo, nukentėjo nuo kelių žemės drebėjimų, buvo nuolat siaubiamas.

Šiandien galima patekti į Koliziejaus vidų ir apžiūrėti jo griaučius, ką padarėme ir mes. Su vežimėliu čia šiek tiek sudėtinga vaikščioti, bet akmenimis grįstas grindinys ir laiptai mums buvo nė motais. Viduje daugybė žmonių nardo Koliziejaus koridoriais, o norint prieiti arčiau arenos reikia šiek tiek luktelėti, kol atvykusieji įsiamžins garsiajame amfiteatre. Ne veltui 2007 m. Koliziejus buvo įtrauktas į Septynių naujųjų pasaulio stebuklų sąrašą. Prisėdus ant laiptų, kur kadaise romiečiai nekantriai stebėjo gladiatorių kovas, mėginame įsivaizduoti kaip visa tai galėjo atrodyti.

Apie gladiatorius

Šių kovotojų vardas yra kilęs iš jų naudojamo trumpo kardo, pavadinimu gladio. Gladiatorių kautynių tradiciją romėnai perėmė iš etruskų. Romos imperijos laikais gladiatoriais galėjo būti profesionalūs kovotojai iri visi laisvi žmonės. Tačiau dažniausiai jais tapdavo myriop pasmerkti belaisviai: nusikaltėliai, vergai, karo belaisviai, krikščionys. Ypač didelė paklausa buvo karo belaisvių, kurie jau būdavo išgyvenę narčias kovas ir didelius pavojus. Dažniausiai šie patyrę kovotojai iš tolimų kraštų ir pasisiūlydavo tokiai „profesijai“. Įprastos dvikovos tarp gladiatorių romėnams greitai pabodo, todėl būdavo rengiamos Romos imperijos kariuomenės mūšių su kartaginiečiais, dakais ir kitais priešais inscenizacijos. Neretai arena būdavo užliejama vandeniu ir vykdavo jūrų mūšiai: kovotojai stengdavosi nuskandinti priešininkų laivus, o tuos, kurie įkrisdavo į vandenį, sudraskydavo krokodilai. Dažnai gladiatoriams tekdavo užrištomis akimis raitiems kovoti su liūtais, tigrais, lokiais arba tarpusavy. Nukauto kovotojo lemtis priklausė nuo minios nuosprendžio. Žemyn nulenktas nykštys ir skanduojamas šūkis „jagula!” reiškė perpjautą gerklę, o pakeltas nykštys aukštyn – pasigailėjimą. Publikos susižavėjimą pelnę kovotojai galėdavo tapti laisvais žmonėmis. Gladiatoriai buvo šaltakraujiškumu, narsa ir žiaurumu pasižymintys narsuoliai.

IMG_5547

Saulei po truputį leidžiantis, viduje ima mažėti žmonių, nes Koliziejaus darbo laikas eina į pabaigą. Tad ir mes nieko nelaukę skubame toliau. Tikslas – Romos forumas. Pakeliui sutinkame daug nelegalių gatvės prekeivių siūlančių įsigyti vandens ir lazdeles asmenukėms daryti. Visai šalia Koliziejaus stovi imperatoriaus Konstantino I triumfo arka, kuri puikiai išsilaikiusi galbūt todėl, kad tai vėliausiai statyta triumfo arka Romoje (315 m., siekiant paminėti imperatoriaus Konstantino I pergalę prieš Maksencijų Milvio tilto mūšyje). Padarome keletą kadrų ir toliau žingsniuojame siauru šaligatviu link Palatino kalvos.

Triumfo arka

Deja, mūsų laikas jau baigėsi. Likus valandai iki Romos forumo darbo pabaigos, lankytojai nebeleidžiami. Tad teks šį objektą apžiūrėti rytoj. Galbūt taip dar geriau, nereiks niekur skubėti, o ir šilčiau bus, nes jau vakarėja ir darosi žvarbu. Apsisukame ir grįžtame atgal link Viktoro Emanuelio II paminklo.

Trajano kolona

Pakeliui pasigrožime Romos forumu iš viršaus ir užsukame į visai šalia esantį Trajano forumą, o tiksliau apžiūrėti garsiosios Trajano kolonos. Ši kolona, pastatyta 113 metais, turėjo dvi paskirtis: pagerbti ir vaizduoti imperatoriaus Trajano pergales su dakais ir mirus imperatoriui, tapti jo palaikų vieta. Tai tipiškas romėniškas garbės paminklas, vadinamas colonna coclide (lt. k. sraigės kiauto kolona) dėl to, kad tarsi sraigės kiautas aplink koloną sukasi raižytas reljefas, vaizduojantis svarbiausius žmogaus, kuriam skirtas paminklas, gyvenimo etapus. Tokių kolonų Romoje galima pamatyti ne vieną, ši ypatinga tuo, jog yra pirmoji tokio pobūdžio. Toliau pasukame link Tautos altoriaus norėdami užlipti į apžvalgos aikštelę, bet deja, vartai jau buvo užrakinti.

Trajano kolona


Adresas: Via dei Fori Imperiali, 00184 Roma


Kapitolijus

Tad nieko nelaukę žingsniuojame į Kapitolijaus kalvą, kuri garsėja Michelangelo projektuotais ilgais ir plačiais Cordonata laiptais. Kapitolijus – tai viena iš septynių ir pati mažiausia antikinės Romos kalvų. Čia iškilo pirmosios romėnų šventyklos, pradėjo virti politinis gyvenimas, o prabėgus daugiau nei 2 500 metų ši kalva vis dar tebėra svarbi. Šiandien čia įsikūrusi Romos miesto savivaldybė ir Kapitolijaus muziejus, kuriame galite išvysti raitelio Marko Aurelijaus statulą ir garsiąją vilkę, žindžiusią Romulą ir Remą. Į muziejų užsukome ir mes. Buvo įdomu pamatyti tiek daug archeologinių radinių vienoje vietoje. Deja, ne viską spėjome apžvelgti, nes žemėlapiai ir schemos buvo labai neaiškios. Ieškodami tualeto ir mamos kambario sugaišome daug laiko. Muziejaus darbuotojai nelabai šneka anglų kalba, tad suprasti ką jie sako buvo sudėtinga, o mes sukome ratus pro tas pačias sales. Na, ką darysi, visko pasitaiko. Tiesa, ne visur yra liftas, tad teko vežimuką pasinešti ir laiptais ne vieną aukštą. Taip, sportas yra geras dalykas, bet kai visą dieną vaikštai, vakare jau norisi ir komforto.

Kapitolijus

Kapitolijus_Nacionalinis muziejus

Kapitolijus_Nacionalinis muziejus


Adresas: Piazza del Campidoglio, 00184 Roma

Darbo laikas: kasdien 9.30 – 19.30

Kaina: 14 eur./žm


Pilni įspūdžių grįžtame į viešbutį, kuris yra įsikūręs netoli Vatikano. Jau sutemo ir miestas ištuštėjo, nematyti aplink turistų minių, vos vienas kitas slampinėja gatvėmis su GPS rankose ieškodami nakvynės vietos. Pakeliui užsukame į vietinę kepyklėlę ir užsisakome po nedidelę picą išsinešimui. Tokios skanios, traškios ir sultingos picos dar nesu valgiusi. Na, ne veltui sakoma, kad tai picos ir makaronų šalis.

Angelo pilis

Maršrutas

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.