Dubrovnikas

Apsuptas siena, įnirtingai jūros bangų daužomas miestas plyti pilkšvų kalnų papėdėje, Dubrovnikas yra gausiausiai turistų lankoma vieta. Iš tikrųjų šis viduramžių miestas buvo pakeistas Baroko laikų projektuotojų, įvykus žemės drebėjimui, 1667 m. Dubrovniko istorinis centras, miesto širdis, nuo to laiko buvo lyg užkonservuotas laike. Bažnyčios ir visuomeninai pastatai puikiai dera tarpusavyje su žalsvomis langinėmis pasidabinusiais akmeniniais namais, formuojančiais tobulą visumos įspūdį. Už miesto sienos, Dubrovniko priemiesčiai (ištisi namų kvartalai) išsiskiria Viduržemio jūros regionui būdinga elegancija: sodai tiesiog sprogsta nuo bugenvilijų ir oleandrų spalvotų žiedų, o medžių šakos svyra žemyn nuo gausaus figų, citrinų, apelsinų ir persikų derliaus.

Dubrovnikas – tai vienas iš geriausiai išsilaikiusių miestų, apjuostų viduramžių siena visoje Europoje. Tai miestas, kuris niekada nesnaudžia ir itin sumaniai išnaudoja kiekvieną pasitaikiusią progą išlikti populiarumo viršūnėje atvykstančiųjų tarpe. 2011 – 2016 m.  čia vyko TV serialo „Sostų karai“ filmavimas, kuris suteikė miestui naują, kitokio, nežemiško pasaulio atmosferą, tarsi aptraukė visą senąjį miestą lyg kokia paslapties skraiste. Didelio populiarumo susilaukęs TV serialas pritraukė būrius turistų, bet tikrai neaptemdė tikrosios šio miesto istorijos Europos kontekste. Patiems Kroatams Dubrovnikas asocijuojasi su labai galinga žodžio laisvės metafora. Tai miestas, kuris ilgą laiką buvo nepriklausomas, kol kitose šalies vietose vyko įnirtingi mūšiai. Jis suvaidino daugiau nei tik simbolinę rolę 1991 – 1995 m. kare, kai  visus 9 mėnesius sėkmingai priešinosi jungtinei Serbų – Juodkalniečių apgulčiai.

Pasibaigus karui, miesto rekonstrukcija truko stulbinamai greit, ir pats faktas, jog kažkada čia vyko karas yra pastebimas tik labai subtiliose detalėse: ryškių oranžinės – raudonos spalvos atspalvių naujutėlaitėse stogo čerpėse arba skirtingus pilkšvos spalvos atspalvius, turinčiuose namų sienų fasaduose, kurie buvo užtaisyti naujais akmenimis.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.