Villa Romana del Casale (III diena)

Ilgai miegoti nepavyko ne tik dėl tvankumo kambaryje, bet ir dėl kraujasiurbių, bjaurybių uodų, visą naktį nedavusių mums nė trupučio ramybės. Zyzė ir siurbė kraują, kol galiausiai išpampo ir aptingo. Stipriai sukandžioti ir pavargę, pajudėjome pietryčių kryptimi link Etnos ugnikalnio.

Šį kartą mūsų kelias vingiavo pro krūmokšniais apaugusias kalvas ir saulės nudegintą žolę, kurias vienas po kito keitė kiparisai, aukštos ir tankios pušys, žydintys oleandrai ir kaktusai, o tolumoje buvo matyti šienaujamos pievos ir melsvai pilkšva spalva pasidabinę kalnai. Saulei pasiekus savo aukščiausią tašką – zenitą – atvykome į Villa Romana del Casale. Ši vieta garsėja savo įspūdingomis mozaikomis, kurias kaip spėjama sudėliojo menininkas iš Šiaurės Afrikos. Milijonai mažyčių įvairiaspalvių plytelių jam padėjo sukurti daugybę (3 500 kv. m.) puikių paveikslų, vaizduojančių imperatorių ir jo šeimą, medžioklės, žūklės ir vynuogių derliaus nuėmimo scenas, garsiuosius Herkulio žygius ir Arioną, apsuptą vandens nimfų, grojantį brangakmeniais puošta lyra. Ši, kadaise imperatoriui Maksimianui priklausiusi vila mus žavėjo savo dydžiu, stebėtinai puikiai išsilaikiusiomis mozaikomis ir pompastika, kuri atsispindi jau seniai nebeveikiančiose pirtyse, žole užžėlusiuose soduose, buvusiuose tvenkiniuose ir fontanuose bei vis dar kiemą ir pagrindinį pastatą supančioje kolonadoje. Mąslūs ir išvargę susėdome atgal į automobilį ir patraukėme ugnikalnio link. Ką mūsų tauta, galų gale visa žmonija, paliks po savęs ateinančioms kartoms, daugybę plastiko besimėtančio vandenyne, o gal apgriuvusius ir aptrupėjusius daugiaaukščius pastatus?..


Kaina: 10 Eur

Adresas: SP90, 94015 Piazza Armerina EN, Italija

Darbo laikas: 9.00 – 18.00 val., kasdien


Kad ir kaip ten bebūtų, ateitį kuriame MES, tad pasistenkime gražesnio rytojaus vardan, saugokime ir gerbkime vienas kitą bei mus supantį pasaulį. Tokių ir daugybė panašaus pobūdžio minčių sukosi mano galvoje iki pat Katanijos. Pro automobilio langą matytas sausas pievas ir kviečių laukus pakeitė žaliuojantys vynuogynai ir įvairiaspalviai oleandrai, kurie džiugino akį ir privertė ne kartą aiktelėti. Po ilgos ir varginančios dienos, nusprendėme atsivėsinti Tirėnų jūroje. Netoliese, esančiame Mazzaro paplūdimyje buriavosi daugybė žmonių, ilgos ir rodos niekada nesibaigsiančios automobilių eilės kėlė šiokį tokį erzelį. Bet viskas greit pasikeitė išvydus banguojančią jūrą. Mėlynas lyg dangus ir itin skaidrus vanduo ilsino ne tik akis, bet ir kūną. Puiki infrastruktūra tik dar labiau prisidėjo prie gero nuotaikos atsiradimo.

Linksmai  nusiteikę ir kupini jėgų pasukome link Zaffferana Etnea miestelio, įsikūrusio Etnos ugnikalnio papėdėje. Atvykę į vietą stebėjomės čia esančių gatvių statumu. Mūsų mažoji Fiat Panda iš paskutinių jėgų, pirmu bėgiu, užkopė/užvažiavo į miestelio centrą, kuris savo pastatais ir ore vyraujančia atmosfera priminė Cusc‘ą, plytintį Andų kalnuose. 1387 metais įkurtas miestelis šiandien traukia minias turistų, norinčių pamatyti garsųjį ugnikalnį, o žiemos mėgėjus išbandyti puikias slidinėjimo trasas.

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.