Tokyo (I diena)

Sudėtinga aprašyti tą jausmą, kai jau nebesiorientuoji aplinkoje, purto šaltis, o akys lyg žvyro pripiltos. Tie, kurie keliavo ilgus atstumus ir susidūrė su laiko zonų skirtumu, supras, o tie, kuriems to dar neteko patirti, galiu pasakyti tik tiek, jog diena, trunkanti daugiau nei 24 valandas ima varyti iš proto.

Dar kelios akimirkos ir lėktuvas nutūps „Tekančios saulės šalyje“. Nors numigti nepavyko, sėkmingai ir be jokių trikdžių pagaliau pasiekėme Japonijos salyną, kurį sudaro daugiau nei 3 000 salų. Beje, lietuviškas pavadinimas Japonija japonų kalboje nėra vartojamas. Japoniškai šalis yra vadinama Nippon (naudojamas oficialiais tikslais, įskaitant valiutą, pašto ženklus) ir Nihon (naudojamas labiau kasdienėje veikloje). Dar prieš užmezgant ryšius su Kinija, ji buvo žinoma Wa vardu, kuris reiškia „neūžauga“, arba Yamato, pagal tarimą reiškiantis „kalnų kelias“, pagal hieroglifus – „didelė harmonija“. Ir iš tiesų, šioje šalyje gyvena daugybė žemo ūgio žmonių, kurie labai išdidūs ir ambicingi. Etiketo nesilaikymas yra nesuprantamas dalykas. O harmoniją galima įžvelgti kiekviename žingsnyje, pradedant architektūra ir užbaigiant arbatos gėrimo ceremonija.

Naritos oro uoste mus pasitiko ne kas kitas, o daugybė spalvingų plakatų, vaizduojančių išmanųjį tualetą. Taip, perskaitėte gerai, išmanusis tualetas, su grojančia muzika, šildančia sėdyne, vandens procedūromis. Mums europiečiams visa tai nėra labai įprasta, bet čia „išmanioji priežiūra“ tai tik dar vienas technologijos „stebuklas“, palengvinantis žmonių kasdienybę . Taigi, pakankamai smagiai nusiteikę, pasiruošę nuotykiams, pajudėjome išėjimo link. Kaip ir reikėjo tikėtis, pasiklysti nebuvo kur. Daugybė nuorodų ir ženklų anglų kalba padėjo greit susiorientuoti ir be jokio vargo pasiekti pasų kontrolės punktą bei migracijos tarnybą. Sėkmingai atlikus visus formalumus, pagaliau buvome įleisti į šalį. Praėjus siaurus vartelius, patekome į šiokį tokį chaosą, kur nesuskaičiuojamas kiekis žmonių su kuprinėmis, lagaminais ir rankinėmis lūkuriavo, dairėsi aplink, vaikščiojo pirmyn atgal ir nuolat žvalgėsi, ieškodami pažįstamo veido, informacinio ženklo, rodančio kuria kryptimi judėti toliau ar tiesiog trokšdami kuo greičiau iš čia dingti. Nepaprastai puikiai įsimaišę minioje vaikštinėjome pirmyn atgal ieškodami „Keisei Skyliner“ biuro. Po keletos minučių jau leidomės eskalatoriumi į apačią, kur lūkuriavo labai maloni oro uosto darbuotoja pasiruošusi atsakyti į visus keleiviams rūpimus klausimus. Taigi, dar kelios akimirkos ir mes stovime sakyčiau visai netrumpoje eilėje kartu su kitais turistais, norinčiais atsiimti savo traukinio bilietus. Procedūra vyko pakankamai greit, tad daug laiko nesugaišome. Užsimetę kuprines ant pečių ir pasiėmę mažąjį keliautoją už rankos pajudėjome traukinio link.


Kompanija: „Keisei electric railway“

Kryptis: Ueno stotis

Kaina: 54.71 EUR + metro bilietai/2 žm. (galiojimo laikas: 72 val.)

Trukmė: 41 min.

Interneto svetainė: http://www.keisei.co.jp/keisei/tetudou/skyliner/us/ae_outline/index.php


Sakoma, jog Japonijoje pagal traukinių grafiką, galima net laikrodį nustatyti, jie atvažiuoja laiku ir niekada nevėluoja. Ir tai tikrai tiesa. Netrukus tunelio gale įsižiebė šviesos ir pasirodė greitasis traukinys, sukeldamas ne tik triukšmą, bet ir šiokį tokį vėjo gūsį. Gražiai, vorele, kaip ir priklauso, visi keleiviai sulipo į vagonus. Traukinys pajudėjo, vos spėjome atsisėsti į savo vietas. Vaizdai keitė vienas kitą, dirbami laukai virto į priemiesčius su nedidukais namais gražiais čerpėmis dengtais stogais ir daugiaaukščiais pastatais, kurių balkonuose kabėjo ką tik išskalbti drabužiai. Ilgai laukti neteko, kol  mažasis keliautojas ims ir užsnūs. Maždaug po 40 minučių atvykome į Ueno stotį, kur susikerta daugybė traukinių maršrutų. Aplink daugybė žmonių, jie juda į visas puses, tik spėk trauktis. Triukšmas didžiulis, vėjas taršo plaukus ir darosi šalta, bet visa tai nė motais, svarbiausia nepasimesti, tad susikibę už rankų ir nešini vis dar snūduriuojančiu vaiku, susirandame žmogų, kuris mums padeda įsigyti traukinio bilietus iki Šindžiuku stoties.

Nuotr. šaltinis: qz.com

Atvykus mūsų traukiniui, nieko nelaukę sulipame į vagoną, pilną žmonių. Sėdimos vietos užimtos, tad su savo manta kantriai stovime, laikydamiesi už metalinių rėmų. Virš durų kabo žemėlapis su stotelėmis ir jų pavadinimais, tad kada ir kur lipti mes jau žinome. Šindžiuku stotis yra viena judriausių stočių visame pasaulyje. Kasdien čia pravažiuoja apie 2 milijonai keleivių, o žinant šį faktą ir matant šios stoties gigantiškumą, automatiškai įsijungia budrumo rėžimas, kad tik nenuklystume vienas nuo kito. Tikėjausi kažko itin sudėtingo ir sunkiai perprantamo, bet viskas čia gana paprasta ir aišku, juolab, jog visi ženklai ir nuorodos yra anglų kalba, japonai labai kruopščiai ruošiasi 2020 metų vasaros olimpinėms žaidynėms, kuomet didžiuosius miestus užplūs minios turistų iš viso pasaulio. Mažasis keliautojas itin susidomėjęs traukiniais, stebi aplinką ir su dideliu nekantrumu laukia jų pasirodymo. Įsijungę  GPS pajudėjome Meidži šintoistų šventyklos, Meiji Jingu Shrine, link.


Adresas: 1-1 Yoyogikamizonochō, Shibuya-ku, Tōkyō-to 151-8557, Japonija

Kaina: nemokamas

Darbo laikas: 5.00 – 18.00 val., kasdien

Stotelė: Harajuku


Šintoizmas laikomas seniausia Japonijos religija, kurios pagrindas yra grindžiamas harmonija ir tradicinėmis vertybėmis. Šiame tikėjime dieviška dvasia dar vadinama kami yra sutinkama/randama gamtoje, žmonėse. Šventykla yra skirta imperatoriaus Meiji ir jo žmonos Shoken sieloms, kurie paliko šį pasaulį 1912 ir 1914 metais, atitinkamai. Šie du gerbiami karališkosios giminės atstovai yra palaidoti Kioto mieste, bet Meiji Jing šventykla buvo pastatyta, tam jog ir Tokijuje gyvenantys žmonės galėtų atiduoti pagarbą šiai porai. 1920 metais šalia esantis miškas su 100 000 medžių iš Japonijos ir viso pasaulio  buvo apsodintas aplink šventyklą. Originalūs šventyklos pastatai neišliko, nes gaisro metu, t.y. 1945 metais sudegė, bet buvo atstatyti 1958 m. Šventyklą sudaro: pagrindinis pastatas vadinamas Honden, Noritoden buvo naudojamas šinto liturgijoms sakyti, Naihaiden vidinė salė, Geihaiden, išorinė šventyklos salė, relikvijų salė, kurioje demonstruojami kadaise imperatoriui ir jo žmonai priklausią daiktai. Pastatai buvo pastatyti nagare-zukuri stiliumi, kuomet buvo naudojamas kiparisas ir variu dengti stogai.

Maždaug po 15 minučių atsidūrėme gražaus parko (Yoyogi park) prieigose, kurias puošė milžiniški mediniai vartai. Kartu su vietiniais gyventojais ir keletu turistų ėjome smulkiais akmenukais nubarstytu taku, o mažasis Ąžuolas lakstė iš vieno krašto į kitą, rinkdamas sudžiūvusius lapus ir kapstydamas žemes, tokiu būdu sukeldamas kitiems žmonėms šypsenas.

Po tokio sakyčiau ilgoko, koja už kojos ėjimo, su nedideliais nukrypimais tai į vieną, tai į kitą pusę, pagaliau pasiekėme šventyklą. Plačiai atvertos didžiulės durys, drožinėtos įvairiais raštais kvietė užsukti. Kieme stovintys du plačiai išsikeroję medžiai, apjuosti tvorelėmis simbolizuoja minėtosios Imperatorių poros santykių stiprybę. Vienuoliai, šalia šių medžių veda pamaldas, kurių metu yra meldžiamasi už taiką pasaulyje ir dar daug kitų esminių dalykų, tokių kaip santarvė šeimoje, darna su pačiu savimi. Kiekvienas norintis gali parašyti prašymą/maldą ant nedidelių medinių lentelių arba laišką.

Šiomis dienomis vyko restauravimo darbai, tad į vidų nebuvo galima įeiti. Pasivaikščioję po įspūdingą kiemą, pasukome išėjimo link. Čia pat už vartelių išvydome drakoną, kurio lūpomis tekėjo šaltinio vanduo, o aplink sudėti nedideli vandens samteliai, buvo skirti visiems atėjusiems į šventyklą, apsivalyti, t.y. nusiplauti rankas ir praskalauti burną, prieš įžengiant į šventą vietą. Deja, viso to mes nežinojome, bet kitą kartą būsime gudresni ir mokėsime tinkamai elgtis.

Visai netoliese yra įsikūręs Šinjuku Gyoen nacionalinis parkas.


Adresas: 11 Naitōmachi, Shinjuku-ku, Tōkyō-to 160-0014, Japonija

Kaina:  200 ¥/žm.

Darbo laikas: 9.00 – 16.00, kasdien

Interneto svetainė: http://www.env.go.jp/garden/shinjukugyoen/english/index.html


Seniau, ši vieta buvo privatus sodas, bet galiausiai tapo atviras visuomenei. Kadaise jis priklausė feodalų šeimai. Dalis žemės buvo perdaryta į agrokultūrai skirtą plotą ir vėliau valdytas kaip imperinis turtas Meidži restauracijos metais. Po Antrojo pasaulinio karo pavadinimas pakeistas į Šindžiuku Gyoen parką, kuriame įrengta 3 skirtingi sodų stiliai: japoniškas tradicinis (su arbatos nameliu), prancūziškas ir angliškas. Sodas turi apie 20 000 medžių, iš kurių net 1 500 – sakuros. Mūsų viešnagės metu, minėtieji medeliai jau žydėjo, tad traukė minias japonų bei turistų.

Hanami (jap. 花見, pažodžiui „žiedų stebėjimas “) – Japonijoje paplitusi gėrėjimosi sakurų (japoniškų vyšnių) žiedais tradicija. Tiksli Hanami data nėra žinoma, tačiau „Kodžiki“ rašoma, kad Hanami festivalis jau buvo švenčiamas Naros laikotarpiu. Manoma, jog ši tradicija buvo įtakota Tangų dinastijos papročiu stebėti ir mėgauti gėlėmis. Prasidėjus Heiano laikotarpiui sakuros susilaukdavo vis daugiau dėmesio kai imperatoriai bei rūmų gyventojai pradėjo steigti šventes po žydinčių sakurų medžiais. Vėliau, ši šventė perėjo iki samurajų, o nuo jų, prie žemesnių klasių atstovų. Tad ši šventė greitai išpopuliarėjo tarp visų Japonijos luomų. Per visą Japonijos istorija Hanami vienintelė išliko beveik nepakitusi kultūrinė šventė. Tai paaiškinama, nes japonai ir sakuros turi prasmingą tarpusavio ryšį. Japonams jos simbolizuoja besikeičiantį gyvenimo ciklą.

Šiuolaikinis Hanami švenčiamas gėrintis žydinčiomis sakuromis, po jomis valgant pietus ar vakarienę kartu su šeimos nariais, draugais, bendradarbiais. Hanami gali būti švenčiamas tiek dienos metu, tiek ir naktį (jap. 夜桜 = yozakura). Siekiant palengvinti hanami planavimą, apie tai, kuriuo metu tam tikrame regione žydės sakuros, skelbiama per orų prognozę. Taigi, pasitiesę antklodę ant vis dar šaltokos ir drėgnos žemės, gėrėjomis baltais bei rausvais vyšnių žiedais. Deja, oras nebuvo pats geriausias tokiam pasisėdėjimui, ėmė lynoti ir darėsi vis šalčiau, tad susipakavome savo daiktus ir pajudėjome nakvynės link.


Rekomendacijos

Nakvynė – adresas: 6 Chome-17-1 Shinjuku, Shinjuku-ku, Tokyo-to 160-0022, Japonija

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.