Nikko (VII diena)

Rytas prasidėjo pakankamai anksti, nes diena buvo suplanuota nuo iki, tad nebuvo laiko kada vartytis lovose ir tinginiauti. Iš vakaro užsakyti pusryčiai (kaina 2160 YEN) pranoko lūkesčius. Viešbutyje šeimininkavo netradicinė šeimyna. Nediduko ūgio japonė moteris, puikiai kalbanti angliškai, su savo augalotu vyru iš PAR bei trimis skirtingo amžiaus vaikais.

Sukosi jie visi itin mikliai ir buvo labai malonūs. Vaikai ruošėsi į mokyklą ir darželį, tad teko paskubėti ir mums, nes visi kartu nedideliu automobiliu išvykome į miestelio centrą. Gavę žemėlapį ir susižymėję vietas, kurias norėtume pamatyti, pradėjome savo žygį. Pirmoji stotelė – Kanmangafuchi Abyss. Tai miško takas, vingiuojantis palei sraunią upę, iš abiejų pusių apsuptas kalnais. Aukščiausia viršukalnė (2486 m.) Nantai (liet. k. žmogaus kūnas) buvo ir vis dar yra laikoma šventa vieta dėl šiose vietose gyvenančių kami. Kadaise (prieš 7000 metų) išsiveržęs startovulkanas suformavo tai, ką dabar matome – abejingų nepaliekantį kraštovaizdį. Kanmangafuchi Abyss tarpeklis taip pat yra žinomas dėl jame esančių 70 akmeninių Jizo statulėlių.


Adresas: Nikko, Tochigi Prefecture 321-1415, Japonija
Kaina: nemokamas
Darbo laikas: 24 val.
Interneto svetainė: https://www.japan-guide.com/e/e3810.html


Jizo – tai viena labiausiai mėgstamų dievybių visoje Japonijoje, kuri yra laikoma Bodhisattva. Ji rūpinasi keliautojais, prarastomis sielomis ir yra vaikų globėja. Mažosios statulėlės yra puoštos raudono audinio skepetaitėmis ir nertomis kepurėlėmis. Visos jos skirtingos, vaizduojančios skirtingas veido grimasas, demonstruojančias pačias įvairiausias emocijas ir yra atsisukusios į Daiyagawa upę. Žmonių čia nedaug, vos vienas kitas, tad palengva apžiūrinėdami mažąsias statulėles leidomės taku gilyn į mišką. Deja, bet mūsų mažasis keliautojas nebuvo baisiai patenkintas šiuo žygiu, tad beveik visą kelią verkė ir pyko. Susitvarkyti darėsi vis sudėtingiau.

Džiaugiuosi, jog tą akimirką visi trys buvome miške ir niekas nelaidė piktų replikų apie vaikų auklėjimą ir nebuvo jokių smalsių žvilgsnių į mūsų pusę. Po gerų penkiolikos minučių, vaikas nusiramino ir toliau tęsė savąjį žygį lyg nieko nebūtų atsitikę, o mudu su vyru nesupratę, kas ką tik čia įvyko, mėginome visa tai pamiršti ir sugrįžti į ritmą. Deja, nuotaikos taip greit, kaip kad norėjosi, nepasitaisė, tad tylėdami ir klausydamiesi šniokščiančios sraunios upės, vaikščiojome mišku, kol užbaigėme savo žygį. Išlindę atgal į civilizaciją, visi trys jautėmės kur kas geriau, tad pasukome Nikko šventyklų link. Pakeliui, visai netikėtai, kažkur tarp kiemų, palypėjus akmeniniais laiptais aukštyn, išvydome akmeninius vartus, menančius Edo laikus.

Nedidukėje šventyklėlėje kabojo tas pats skambalas, norintiems palikti auką ar pasimelsti. Nereikėjo nė klausti, ar Ąžuolas norėtų įmesti pinigėlį į medinę dėžutę. Mums nespėjus nė tinkamai pasiruošti, šis jau lenkėsi ir plojo rankomis. Po keleto minučių viskas buvo baigta. Pinigėlis vietoje, vaikas patenkintas, o tėvai užliūliuoti ramybės. Atvykę į miestelio centrą, kaip ir buvo galima tikėtis, vietos, kur būtų galima papietauti, nepavyko rasti, nes Japonijoje daugelis restoranų, kavinių ir barų dirba iki 13 val., o po to nuo 17/18 val. Šiaip ne taip pavyko mums surasti valgyklą. Dideliu noru nedegėme čia valgyti. Nežinau, galbūt viskas atrodė blogiau, nei iš tikrųjų yra. Pastatas buvo senas, priminė senas tarybines valgyklas, stalai buvo dengti stalo klijuotėmis, valgiaraštis tik japonų kalba, gerai, kad bent jau nuotraukos jame buvo, sienos dekoruotos baltomis plytelėmis, užuolaidos tikrai mačiusios geresnius laikus, o už prekystalio ant viryklių stoviniavo dideli puodai, pilni sultinio. Viduje nė vieno žmogaus. Susidarė įspūdis, jog valgykla nedirba, bet vos tik mums pasirodžius, iš nedidelio kambarėlio išlindo miela senučiukė, pasipuošusi prijuoste ir maloniai šypsodamasi kvietė užsukti. Surizikavome. Ką darysi, reikia pavalgyti, juk diena dar tik įpusėjo. Bedėme pirštu į valgiaraštį ir buvome maloniai nustebinti. Maistas buvo labai skanus ir nebrangus (1600 YEN).

Gerai pasistiprinę pajudėjome antrojo objekto link, Toshogu šventyklos. Tai yra kultūrinis pasaulinio paveldo objektas, į UNESCO sąrašus įtrauktas 1993 metais dėl savo istorinės svarbos bei puikios architektūros ir dekoratyvumo.


Adresas: 2301 Sannai, Nikko, Tochigi Prefecture 321-1431, Japonija
Kaina: 2100 YEN/žm. (į kainą įskaičiuotas pasivaikščiojimas po šventyklą ir jos teritoriją bei muziejų)
Darbo laikas: 8.00 – 17.00 val.
Interneto svetainė: https://www.japan-guide.com/e/e3801.html


Šventykloje yra įkurtas mauzoliejus, skirtas Tokugawa Ieyasu, Tokugawos šiogūnato įkūrėjui, kurio šeima šalį valdė 250 metų iki pat 1868 m. Gausiai puoštas šventyklų kompleksas susideda iš daugiau nei dešimties pastatų, esančių nuostabiame miške, kur auga japoninės kriptomerijos. Daugybė medžio drožinių ir nesuskaičiuojamas kiekis aukso lapų buvo panaudota pastatams puošti, ko kitose Japonijos šventyklose nepamatysi. Lankytojai gali pastebėti, jog Toshogu šventyklų komplekse vyrauja šinto ir budizmo religijoms būdingi elementai. Vaikštant po įspūdingo grožio pastatus, žvelgiant į juos iš šalies, negali nustoti grožėtis meistrų išmone ir kūrybingumu. Kasdien čia apsilanko daugybė žmonių ir judėti nėra taip lengva, ypač jei nori bent trumpam stabtelėti. Bet kiekvienas sugaišta minutė buvo viso to verta. Praradę laiko nuovoką, užsibuvome šioje vietoje kur kas ilgiau nei planavome, tad nebespėjome užsukti į netoliese esančias kitas šventyklas. Na, ką darysi, juk visko, matyt, neįmanoma pamatyti ir pažinti iš toli atvykusiam žmogui, kurį riboja laiko limitas. Taigi, pasukome viešbučio link, prieš tai nusprendę, jog būtų gerai kažką suvalgyti, o ir mažasis keliautojas jau visą valandą kalba apie šiltą kakavą. Taigi, dairėmės aplink, ieškodami, kur būtų galima bent trumpam stabtelėti ir pailsėti. Pakeliui dar spėjome nusifotografuoti prie vieno iš senųjų Japonijos tiltų (1636 m.) – Shinkyo (liet. k. šventas), kuris interneto platybėse atrodo kur kas dailiau ir įspūdingiau, nei realybėje.


Interneto svetainė: https://www.japan-guide.com/e/e3814.html


Žinoma, lietus, pilkšvi debesys ir dar nespėjusi sužaliuoti lapija grožio nepridėjo, bet ne tame esmė. Po gerų penkių minučių suskubome žingsniuoti toliau, nes darėsi žvarboka, o sustiprėjęs lietus tik dar labiau paskatino ieškoti kokio nors jaukios kavinukės, siūlančios šiltą arbatą su bandele. Eidami Nikko gatvėmis, visai netikėtai vienoje iš vitrinų išvydome užrašą, kviečiantį užsukti į vidų ir paragauti kakavos. Pro langus nebuvo įmanoma pamatyti, kas ten viduje yra, tad truktelėjome rankeną ir durys atsidarė. Aplinka tikrai nesužavėjo. Nedidukas kambarys, kuriame stovėjo vos 5 staliukai ir baras. Šalia mėtėsi krūvos popierių ir daugybė žurnalų, knygų ir dar velnias žino ko. Ant vienos iš kėdžių sėdėjo sena moteriškė, kuri ramiai sau miegojo iki mums įžengiant pro duris. Lėtai atsistojusi ir šiek tiek sverdėdama pasisuko paimti valgiaraščių, kurie buvo parašyti ranka ir išpiešti įvairiomis gėlėmis. lapai nuo senumo jau pageltę ir suplyšę, bet mūsų visa tai netrikdė. Pamanę, jog išorė dar ne viskas, sėdėjome toliau. Paklausę ar galėtume gauti kažko užkąsti iš meniu, kabančio ant durų, senoji moteriškė baisiai susiraukė ir kažką burbėdama po nosimi nuėjo. Darėsi vis keisčiau. Ši pradėjo kuistis už baro kaži ko ieškodama, suradusi peilį, pradėjo pjaustyti dumblius, nors mes net nepasakėme, ko norėtume. Susižvalgę ir nesupratę, kas čia dabar vyksta, nusprendėme kuo greičiau nešdinti iš šios keistos ir ne itin malonios vietos.


Taigi, alkani ir šiek tiek šokiruoti toliau ėjome viešbučio link. Po truputį temo, o mažasis keliautojas, nešinas ant rankų, užmigo. Paguldę į vežimą, susiradome prekybos centrą. Nusprendę, jog nuotykių šiai dienai pakaks prisikrovėme pilną krepšelį įvairiausių maisto produktų ir sugrįžę į savo viešbučio kambarį skaniai viską suvalgėme.


Rekomendacijos

Nakvynė: Nikko Teddy Bear House
Adresas: 1543-507 Tokorono, Nikko 321-1421, Tochigi Prefecture
Kaina: 17 107 YEN (2 naktys)
Interneto svetainė: https://www.nikkoteddybearhouse.com/

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.