Matcumoto pilis (IX diena)

Rytas kaip visada buvo ankstyvas, bet šį kartą nereikėjo niekur skubėti. Po truputį gurkšnojome kavą, kuri nebuvo pati skaniausia. Apskritai, kalbant apie maistą, kol kas nieko gero negaliu pasakyti. Tikėjausi, jog čia bus daug žuvies ir daržovių, o pasirodo priešingai, visur pilna mėsos, vištienos, kiaulienos ir jautienos. Dominuoja ryžiai, makaronai ir raugintos daržovės.

Ilgų kelionių metu, tikras išsigelbėjimas yra bento dėžutės, kuriose galima rasti visko. Maistas yra šaltas, bet iš bado tikrai nemirsi.

Taigi, po truputį susikrovus savo mantą pajudėjome stoties link. Ši buvo vos už 5 minučių kelio, tad ilgai laukti nereikėjo, kol vėl stojome į eilę, norėdami įsigyti traukinio bilietus iki Nagano (kaina: 1160 YEN/žm.). Patogiai įsitaisę minkštuose krėsluose pradėjome šios dienos kelionę. Žinant kokie tie japonai yra smulkūs ir nedidukai žmonės, vietos buvo apstu mums visiems trims. Nespėjus nė kojų apšilti, Nagano stotyje jau dairėmės informacinių stendų su nurodyta Matsumoto kryptimi. Po tiek kelionių, jau nebereikia niekur blaškytis, visos nerašytos „taisyklės“ mums yra gerai žinomos, tad greit susirasti kitą stotelę nėra taip sudėtinga kaip kad pirmuosius kartus. Keliaujant traukiniais, žmonės turi galimybę šiek tiek atsikvėpti ir geriau susipažinti su šalimi, stebint nuolat besikeičiančius vaizdus pro langą. Artėjant prie Matcumoto miesto, tolumoje pasirodo kalnai, nukloti dar nespėjusiu ištirpti sniegu, o jų papėdėse plyti didžiuliai vynuogynai. Ūkininkų sodybose žydi vyšnios ir kiti medeliai, tad vaizdas, kaip ir kiekvienoje šalyje pavasarį, yra įspūdingas.
Atvykus į stotį, didžiąsias kuprines pasidėjome į rakinamas spinteles (kaina: 600 YEN) ir pajudėjome Macumoto pilies link. Šiaip ne taip pavyko mažąjį keliautoją įkalbėti, jog atsisėstų į vežimą. Tikėjomės, jog užmigs ir bent truputį pailsės, deja, planas nesuveikė. Jis nė nesiruošė miegoti, tik ir laukė kada stabtelėsime. Visai netrukus priėjome pilį, kuri buvo išties įspūdinga.


Adresas: 4-1 Marunouchi, Matcumoto, Nagano, Japonija 390-0873
Kaina: 610 YEN/žm.
Darbo laikas: 8.30 – 17.00 val. (gruodžio 29 – 31 d. nedirba)
Interneto svetainė: https://www.matsumoto-castle.jp/lang/


Matcumoto pilis (XVI a.) yra viena gražiausių pilių visoje Japonijoje, kuri įtraukta į šalies vertybių sąrašą. Tai „hirajiro“ pilis, kuris buvo pastatyta lygumose, šalia upės, o ne ant kalno. Ji yra unikali dėl savo konstrukcijos, nes turi seniausią donžoną šalyje (viduramžių pilies gynybinis, sargybos ir gyvenamasis bokštas) ir daug autentiškų architektūros detalių. Per savo istoriją nė karto nebuvo sugriauta. O dėl savo juodai dažytos išorės, pilis dar vadinama Varnos vardu.


Šalia esantis sodas, pilnas smalsuolių, atvykusių pasižiūrėti Matcumoto pilies. Ant suolelio sėdinti moteris lesina balandžius, kurių susirinko visas pulkas. Ąžuolas išvydęs paukščius puolė juos gaudyti garsiai šaukdamas: „balandi, kur eini? palauk manęs …“ ir lakstė jis tol, kol neužkliuvo už šakos ir nepradėjo verkti. Balandžiai išskrido, o jis nukabinęs nosį grįžo pas mus. Ilgai laukti nereikėjo, kol mažasis keliautojas vėl ėmė krykštauti ir šypsotis jaunoms mergaitėms, atvykusioms čia mokyklos autobusu. Jos tol sekiojo mus iš paskos, kol pagaliau išdrįso prieiti arčiau ir paklausti ar negalėtume kartu visi nusifotografuoti. Mums sutikus, jos ėmė klykti ir garsiai čiauškėti savo kalba neslėpdamos džiaugsmo ir susižavėjimo šūksnių, lyg būtų gavusios leidimą nusifotografuoti su kokiu nors gerai žinomu visuomenei veikėju. Keistoka, bet tikrai smagu buvo matyti jas visas besišypsančias ir krykštaujančias žiūrint į telefono ekranuose šmėžuojančias nuotraukas. Pasivaikščioję po sodą ir apžiūrėję garsiąją pilį iš išorės, užsukome į vidinį kiemą, o vėliau ir į senąjį bokštą, nuo kurio atsiveria puiki panorama į Matsumoto miestą su tolumoje stūksančiais kalnais.

Pilies viduje veikia nedidelė ginklų ekspozicija. Salės, kuriomis vaikščiojome, buvo neįprastai tuščios, jokių baldų, interjero detalių ar pasakojimų apie čia gyvenusius žmones. Didžiausias dėmesys yra skirtas pastato konstrukcijai, todėl čia yra ne vienas brėžinys ar maketas kaip visa tai atrodė XVI a. ir kaip keitėsi bėgant metams. Žmonių čia buvo nemažai, visi jie būriavosi ir laukė eilėje, norėdami pakilti į bokštą. Po gerų keleto valandų mūsų trijulė jau lūkuriavo traukinių stotyje, ieškodami Takayama kryptimi važiuojančio traukinio.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.