Takayama (X diena)

Į Takayama atvykome ne tik dėl puikaus ir autentiško senamiesčio, bet ir dėl šiomis dienomis šurmuliuojančios Pavasario šventės, kuri vyksta jau ne vieną šimtmetį. Šis festivalis yra laikomas vienas gražiausių visoje Japonijoje, tad apsišarvuokite kantrybe, nes miestas pilnas žmonių, o viešbučių kainos šokteli net keletą kartų. Norint susirasti nakvynę, tą reiktų padaryti dar prieš du – tris mėnesius.

Deja, mums pavyko gauti vos vieną naktį, už kurią teko susimokėti 153 Eur. Bet puikus tradicinis ryokan viešbutis buvo to vertas. Turėjome galimybę dar kartą išmėginti garsiąsias japonų pirtis ir pasimėgauti Hoba Miso, (ant magnolijos lapo sudėti porai, shiitake grybai ir miso yra kaitinami ant mini krosnelės) kuris buvo tiekiamas pusryčių metu.


Atsikėlėme labai anksti, kad spėtume pasimėgauti karštųjų versmių teikiamais malonumais. Kaip ir prieš tai buvusiame ryokan, pirtys buvo skirtos tik vyrams arba tik moteris. Apsivilkus yukatas, pasiruošėme maudynėms. Nežinau kaip Giedrius, bet man buvo baisiai karšta ir net neįsivaizduoju, kaip galima ramiai gulėti tame nedideliame baseine ir nieko nejausti. Mano oda per keletą sekundžių tapo it virto vėžio ir ėmė stipriai dilgčioti bei krėsti šaltis. Tad, kad ir koks nuostabus vaizdas pro langus buvo matyti, negalėjau tame baseine išbūti ilgiau nei minutės. Džiaugiuosi, jog pirtyje buvau viena. Tad neteko dar ir iš gėdos mirti, jog negebu mėgautis karštosiomis versmėmis. Apsiprausus po dušu, kuris irgi buvo tikras iššūkis, pagaliau grįžau į kambarį. Įsikišę kojas į nedideles tapkutes, kurios viešbutyje yra privalomos, ir susikrovę mantą į didžiąsias kuprines, išsiruošėme į pavasario šventę, skirtą miesto ir senosios Takayama pilies globėjams pagerbti.
Šis festivalis, dar žinomas Sanno vardu, pradėtas švęsti XVI a. vid. arba XVII a. pr. Pagrindinė ceremonija, kurios metu dalyvauja daugelis vietinių gyventojų, vyksta balandžio 14-15 dienomis, kuomet žmonės ne tik kad džiaugiasi pagaliau atėjusiu pavasariu, bet ir prašo Dievų derliaus bei taikos ateinančiais metais. Šis festivalis sutraukia minias smalsuolių ne tik iš visos Japonijos, bet ir iš viso pasaulio.
Sanno-sama dievybė dažniausiai yra laikoma Hie Jinja šventykloje, bet Gojunko procesijos metu ji dvi dienas keliauja miesto gatvėmis. Tai milžiniškas paradas, kuomet keli šimtai šventės dalyvių, vilkinčių tradiciniais drabužiais, grodami, giedodami ir šokdami “apvalo“ miesto gatves ir išvaro jose susikaupusį blogį.

Prieš įsiliejant į šventės šurmulį, užsukome į autobusų stotį, kur įsigijome bilietus į Shirakawa-go bei Kanadzawa (kaina 9000 YEN/2 žm.), nes Shirakawa-go atokųjį kaimelį, įsikūrusį kalnuose, galima pasiekti tik autobusu arba automobiliu. Taigi, jau turėdami bilietus savo rankose, patraukėme link Miyagawanaka tilto, nuo kurio atsiveria puiki panorama į upę su pakrantėje pražydusiomis sakuromis. Kartu tai vartai į senamiestį.

Netoli šios vietos, keturkampio formos kieme, priešais Otabisho, dievų poilsio vietą, vyko Karakuri pasirodymas.

Šioje vietoje stovėjo 3 yatai, Sambaso, Shakkyyotai ir Ryujintai, ant kurių vyko marionečių, kurias už daugybės virvelių tampė profesionalūs lėlininkai, pasirodymas. Tai lyg scena, kurioje atgyja senosios Japonijos legendos ir istorijos. Dėl daugybės čia susirinkusiųjų buvo sudėtinga ne tik stebėti visą pasirodymą, bet ir judėti. Todėl žmonių srautą reguliavo šventėje patruliuojantys pareigūnai. Na, o minėtuosius Yatus galima išvysti du kartus per metus, balandžio ir spalio mėnesiais. Tai įmantriai drožinėti, puošti metalo dirbiniais ir plonai austu šilku “vežimai“, yra puikus Japonijos meistrų darbas, kurį valstybė įtraukė į materialųjį kultūros paveldo sąrašą pagal UNESCO Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją. Pasibaigus pasirodymui, nėrėme į siauras senamiesčio gatveles, siekdami išvengti didelių spūsčių ir visai netikėtai atradome daugybę prekystalių su mums europiečiams neįprastu maistu. Matėme kaip čia pat, vietoje yra kepami kiaušiniai su šviežiai pjaustytais kopūstais, rūkomos žuvys, smulkinami kalmarai, kurie vėliau maišomi su tešla, o po to it kokios spurgos verdami/kepami specialiuose induose ir pan.

Na, neatsispyrėme ir mes tokiems egzotiškiems valgiams, tad išmėginome šokolade mirkytų bananų, spurgų ir tešloje keptų aštuonkojų. Po truputį eidami ragavome savo pirkinius ir grožėjomės senamiesčiu, kuris iš tiesų priminė filmuose pavaizduotą senąją Japoniją. Gaila, kad oras nebuvo pats geriausias, dangus apniukęs nieko gero nežadėjo. Neilgai trukus ėmė lynoti, tad suskubome į viešbutį pasiimti savo kuprinių ir į autobusų stotį.

Kaip ir reikėjo tikėtis Shirakawa-go miestelis mus pasitiko niūrus su gausiu lietumi ir pakilusiu vėju. Susiradus savo viešbutėlį, ne itin išvaizdų, ir ne itin sandarų, visą vakarą praleidome vėsokame kambaryje su pro langus švilpiančiu vėju ir filmu „Geišos išpažintis“.


Rekomendacijos

Nakvynė: Shiki Resort Hida Takayamaso
Adresas: Nishino Isshikimachi 3-950-1, Takayama, 506-0036, Japonija
Kaina: 19 890 YEN/1 naktis (apie 153 Eur.)

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.