Uji miestelis ir Kyoto (XV diena)

Uji (Udži) miestelis, esantis į pietus nuo Kyoto garsėja Byodoin šventykla, kuri yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, ir žaliąja arbata.

Taigi, nieko nelaukę, susėdame į greitąjį traukinį ir pajudame miestelio link („JR Nara“ linija. Kelionė trunka maždaug 30 minučių (jei nuspręsite važiuoti traukiniu „Miyakoji Rapid“, bilietas jums kainuos apie 240 YEN, o kelionė sutrumpės iki 17 min.). Ne veltui jis yra laikomas žaliosios arbatos fanų „rojumi“. Jei esi paprastas mirtingasis ir apie arbatą daug neišmanai, šioje vietoje, galima „išeiti iš proto“. Milžiniška pasiūla įvairiausių rūšių arbatžolių, daugybe su arbata susijusių maisto produktų, užkandžių, saldumynų, ledų, netgi ryžių koldūnų su matcha arbata.
Atvykome pakankamai anksti, tad visų pirma, einame į Byodoin šventyklą (1052 m.). Heian periodu Regentas Yoromichi Fujiwara paveldėjo vilą iš savo tėvo, Michinagos, ir pavertė budistų šventove liepdamas pastatyti įspūdingą Fenikso salę, kurią galima išvysti ant japoniškosios 10 centų monetos. Nors pastatui buvo suteiktas dar vienas oficialus vardas, beveik iškart po jo pastatymo 1053 m., dėl savo formos ir dviejų fenikso statulų ant stogo, jis buvo pramintas Hoodo („Fenikso salė“). Byodoin šventyklai priklausę pastatai ne kartą degė, bet „Fenikso salė“ niekada nebuvo sunaikinta, todėl ji yra viena iš nedaugelio medinių konstrukcijų, išlikusių Heian laikotarpiu.

Japonija_UJI_Byodoin šventykla


Adresas: Kyoto, Uji, Uji Renge 116
Kaina: 600 YEN/žm.
Darbo laikas: https://www.byodoin.or.jp/en/guide/
Interneto svetainė: https://www.byodoin.or.jp/en/


Lauke esantis nuostabus sodas gniaužia kvapą ir džiugina akį. Žydinčios visterijos ir kinrožės puikiai dera su stropiai prižiūrimomis pušelėmis. Žmonių dar nėra labai daug, o tai yra gerai. Nereikia stovėti eilėse prie bilietų kasos ar norint nusifotografuoti su įspūdingai atrodančia šventykla šalia tvenkinio.

Diena gerokai įsibėgėjo, tad nenuostabu, jog mažasis keliautojas panoro užkąsti. Mūsų visų laimei, netoli esančioje Omotesando gatvelėje radome kavinę, kurioje galima užsisakyti picos (20 cm skersmens pica kainavo 750 YEN). Nepatikėsit, bet tokios skanios picos dar nebuvom valgę 😉 Po skanių priešpiečių, patraukėme ieškoti žaliosios arbatos. Arbatžolių (100 g) kainos svyravo nuo 5 EUR iki dešimt kart tiek ir dar daugiau, priklauso nuo jos kokybės ir skoninių savybių. Siauroje gatvelėje šurmuliavo gausybė žmonių, kaip Kaziuko mugės metu Vilniuje, tad norint kažką išsirinkti, o noro buvo daug, reikėjo apsišarvuoti kantrybe. Po geros valandos, o gal ir daugiau, pasukome traukinių stoties link su pilnu krepšeliu žaliosios arbatos ir medinėmis lazdelėmis, dekoruotomis vyšnių žiedlapiais. Namuose valgysime japonišką maistą ir mėgausimės skania arbata 😊
Neilgai trukus visi trys jau stovėjome garsiosios Kinkaku-ji šventyklos prieigose. Kaip ir buvo tikėtasi minios žmonių plūdo iš visų pusių, pasižiūrėti į šį auksu dengtą pastatą, nutviekstą besileidžiančios saulės spindulių. Eismą reguliuoja policija, lyg piko metu, kuomet neveikia joks šviesoforas. Pamojus lazdele visi suskumba perbėgti gatvę ir kuo greičiau užsiimti gerą padėti asmenukei pasidaryti. Dėl šios priežasties susidarė eilės ir teko mindžikuoti bei laukti, kol galų gale išvysime ją, Kinkaku-ji šventyklą visu savo gražumu.

Japonija_Kyoto_Kinkaku-ji 6ventykla


Adresas: 1 Kinkakuji-cho, Kita-ku, Kyoto 603-8361 Japonija
Kaina: 400 YEN/žm.
Darbo laikas: 9.00 – 17.00 val., kasdien
Interneto svetainė: https://www.shokoku-ji.jp/en/kinkakuji/


Kinkaku-ji paviljonas yra Kioto miesto šiaurvakarinėje dalyje, kurią supa kalnai. Šiandien teritorija, esanti į vakarus nuo Kinkaju-ji yra žinoma kaip Himuro, iš japonų k. tai būtų ledo rūsys. Kadaise imperatoriškieji rūmai žiemos metu pjaustydavo ledą į didžiulius blokus, kuriuos tempdavo į rūsius, esančius Hidari Daimonjiyama kalnuose. Vėliau, ledą naudodavo karštomis vasaros dienomis, norėdami atsigaivinti ir išlaikyti ilgiau šviežią maistą. Ši vieta taip pat buvo gerai žinoma dėl puikių medžioklės plotų.
Garsus auksu dengtas paviljonas (oficialus pavadinimas yra Rokuon-ji) – tai šventykla, skirta laikyti Budos relikvijas. Ji buvo pavadinta trečiojo Ashikagava šogūno Yoshimitsu (1358–1408) vardu ir buvo jo privačios Kitayama vilos dalis. 1994 metais pastatas buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Buvo sakoma, jog šis kompleksas, kurio sodai ir architektūra sutelkta aplink centrinį Auksinį paviljoną, žadino rojų Žemėje. Čia dažnai lankydavosi imperatorius Gokomatsu (1392–1412). Japoniškų šventyklų sodai, kaip ir šventyklų pastatai, atspindi budistų pasaulėžiūrą. Žmonės teigia, jog paprasčiausias apsilankymas šventykloje ir jos soduose padeda kur kas subtiliau supranti budizmo mokymą, nei pamokslai ar paskaitos apie tai.
Turiu pasakyti, jog aplinka čia iš tiesų labai graži ir viskas atrodo pasakiškai. Tik gaila, jog daugybė žmonių vaikščiojo aplink. Na, bet nėra ko norėti, juk Japonijoje gyvena 126 milijonai gyventojų, o ką jau kalbėti apie milžinišką atvykėlių skaičių. Taigi, apsišarvuokite kantrybe ir pirmyn. O mes keliaujame į viešbutį ieškoti ramybės ir šilto dušo kūnui atgaivinti.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.