Kumano Sanzan III dalis (XIX diena)

Rytas Giedriui prasidėjo anksti. 7 val. jis jau dalyvavo pamaldose. Mudu su Ąžuolu nėjome dėl visiems suprantamų priežasčių, nenorėjome trikdyti tylos. Pasak, Giedriaus pamaldos buvo gražios ir labai įdomios. Salėje, kurioje kabo daugybė žibintų ir smilkomi smilkalai, vienuoliai kalbėjo mantras, o visi susirinkusieji mėgino nurimti trumpam stabtelėdami šioje ypatingoje vietoje.

Vieniems sekėsi geriau, kitiems prasčiau, bet patirtis buvo neįkainojama. Po to sekė pusryčiai. Tikėjomės, jog vienuoliai valgys kartu su mumis ir bus galimybė su jais pasišnekučiuoti. Deja, jie tik atnešė maistą ir dingo kažkur klaidžiuose vienuolyno koridoriuose. Kelios dešimtys turistų, tame tarpe ir mes, sėdėjo ant žemės sukryžiuotomis kojomis, gėrė žaliąją arbatą ir valgė miso sriubą, raugintas daržoves bei ryžius su keptu kiaušiniu. Teko operatyviai suktis, nes vienuoliai pradėjo nurinkinėti maistą, matyt, skubėjo į kitas pamaldas, o ir atvykėliai čia užtruko ne ilgiau nei 10 minučių. Kadangi jie visi buvo be vaikų, sukosi greit, tad sėdėti nebuvo ko, nes porcijos buvo nedidelės.
Po pusryčių grįžę į kambarį susikrovėme mantą ir išsiruošėme į miestelį. Daiktus palikome vienuolyne. Darbuotojai juos visus sukrovė į nedidelį kambarėlį kartu su kitomis kuprinėmis ir saugiai užrakino. Miestelyje gausu lankomų objektų, tad turint daug laiko, šioje vietoje galima užtrukti savaitę ir ilgiau. Dar būdami Lietuvoje, nusprendėme, ką norėtume pamatyti, tad ilgai nesukome sau galvos ir pajudėjome Okunoin šventyklos link, kurioje ilsisi garsusis Kūkai.
Kūkai (jap. 空海 Kūkai, reiškiantis „Tuščia jūra“, 774–835) dar kitaip žinomas kaip Kobo Daishi – žymus Japonijos budistų vienuolis mokslininkas, Shingon (jap. 真言宗 Shingon-shū, liet. „Tikras žodis“) budizmo mokyklos įkūrėjas, pradininkas bei žinomiausias teoretikas, poetas, kaligrafas, inžinierius bei pasižymėjęs to meto Japonijos visuomenės veikėjas. Sakoma, kad Kūkai prašymu, jo kūnas buvo palaidotas pietinėje Kojos kalno viršukalnėje. Pasak legendos, Kūkai iš tikrųjų nemirė, o pasiekė aukštesniąją sąmonės būseną, kuri patiriama meditacijos metu. 921 m. imperatorius jam suteikė pomirtinį vardą Kobo Daishi, kuris reiškia Dharmos meistras. Šiandien Kūkai mauzoliejus yra Kojos kalno šventyklos komplekso dalis, įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.


Adresas: 550 Koyasan, Koya, Ito District, Wakayama 648-0294, Japonija
Kaina: nemokamai
Darbo laikas: 6.00 – 17.30 val., kasdien
Interneto svetainė: http://www.koyasan.or.jp/en/


Okunoin šventykla yra laikoma viena iš švenčiausių vietų visoje Japonijoje ir labai populiari piligrimų vieta. Vos už kelių šimtų metrų nuo mūsų atspirties taško yra Ichinohashi tiltas, vadinamieji vartai, į Okunoin šventyklą. Prieš įžengiant į visiems japonams ir budistams šventą vietą, reiktų nusilenkti siekiant parodyti pagarbą čia mirusiems žmonėms, nes takas vedantis į šventyklą eina per senąsias ir pačias didžiausias kapines visoje Japonijoje.

Čia galima išvysti daugiau kaip 200 000 antkapių ir jie visi skirti žmonėms, tame tarpe ir garsiems vienuoliams bei feodalams, troškusiems būti arčiau Kobo Daishi. Takas tęsiasi apie 2 kilometrus, tad niekur neskubėjome ir mėgavomės tyla bei ramybe, tvyrančia ore. Senieji antkapiai, papuošti gamtos, apaugę samanomis, ir apkaišyti smilkalais, mena senus laikus ir suteikia galimybę įsivaizduoti kaip visa tai galėjo atrodyti prieš 1000 metų. Tako gale išvydome Gokusho aukojimo salę, kuri įsikūrusi šalia statulėlių, vaizduojančių Bodhisattvą, prižiūrinčius vaikus, keliautojus ir mirusiųjų sielas. Šioje vietoje lankytojai, tame tarpe ir mes, prašėme palaiminimo ir taikos, pildami vandenį ant vienos iš statulų, vadinamos Mizumuke Jizo vardu. Ąžuolui šis procesas labai patiko, tad vandenį pylėme net keletą kartų, kol galų gale šiaip ne taip įkalbėjome pasitraukti ir leisti kietiems žmonėms atlikti savo apeigas. Perėjus Gobyobashi tiltą, fotografuoti, valgyti ar gerti yra griežtai draudžiama. Šioje vietoje radome pagrindinę pamaldų salę, Torodo, kurios viduje yra daugiau nei 10 000 žibintų. O už šios salės yra garsusis Kobo Daishi mauzoliejus, jo amžinosios meditacijos vieta.
Pasivaikščioję po teritoriją išskubėjome atgal į miestelį. Šį kartą nusprendėme, jog važiuosime autobusu (kaina: 330 YEN/žm.). Susėdę į autobusą, pajudėjome Kongobuji šventyklos link, kuri garsėja daugybe stumdomų durų (jap. k. fusuma), dekoruotų įmantriais piešiniais ir vidiniame kiemelyje, esančiu tradiciniu Ban ryu tei akmenų sodu.
Kongobuji šventykla (1593 m.) buvo pastatyta Toyotomi Hideyoshi, siekiant paminėti savo motinos mirtį, bet vėliau ji buvo sujungta su kaimynine šventykla ir pertvarkyta į Shingon budizmo šventyklą.


Adresas: 550 Koyasan, Koya, Ito District, Wakayama 648-0294, Japonija
Kaina: 500 YEN
Darbo laikas: 8.30 – 17.00 val., kasdien
Interneto svetainė: www.koyasan.or.jp/en/kongobuji/


Įėję į pastatą, nusiavę batus ir sumokėję įėjimo mokestį, lankytojai pirmiausia išvysta Ohiromos kambarį, kuris buvo naudojamas svarbiems ritualams ir religinėms ceremonijoms. Kambario paauksuotas stumdomas duris puošia gervės, kurias nutapė Kano Tanyu. Šalia Ohiromos kambario yra slyvų ir gluosnių kambariai. Gretimame pastate stumdomas duris (fusuma) puošia XX a. paveikslai su augalų motyvais, čia galima išvysti net visą Kobo Daishi gyvenimo istoriją, jo kelionę į Kiniją ir kaip jis surado shingon budizmą bei jį atvežė į Koyasan.
Eidami ilgu koridoriumi patekome į didžiulę salę, kurios grindys buvo dengtos tatamiu. Čia mus vaišino labai skania žaliąja arbata ir ryžių sausainiais. Po to seka nuostabus akmenų sodas, sukurtas 1984 m., vaizduojantis drakonų porą, kylančią iš debesų jūros.


Grįžę į pagrindinį Kongobuji pastatą, pasiekėme ekstravagantišką Jodannomos audiencijos kambarį, kuris buvo naudojamas priimti atvykusius svečius. Kambario sienos ir stumdomos durys yra paauksuotos, o lubos išraižytos gėlėmis. Na, o paskutinė, bet tikrai neprasčiausia ekspozicija šioje šventykloje, yra vienuolių virtuvė su didžiuliu židiniu ir kamado krosnelėmis, kurios yra pakankamai didelės, kad galėtų aprūpinti iki 2000 žmonių.
Paskutinė vieta kurią aplankėme buvo Danjo Garan šventyklų kompleksas.


Adresas: 152 Koyasan, Koya, Ito District, Wakayama 648-0211, Japonija
Kaina: nemokamai
Darbo laikas: 24 val., kasdien
Interneto svetainė: http://www.koyasan.or.jp/en/


Apžiūrėję čia esančią architektūrą, suskubome pasiimti kuprinių, o beskubėdami sugebėjome pamesti vieną Ąžuolo batą. Praėjome savo maršrutą net tris kartus, atidžiai besidairydami aplink, bet basutės taip ir neradome. Nežinia kur ji pradingo, ar tvarkingoje šalyje šiukšlės ilgai nesimėto ir ją išmetė, ar kažkas pasiėmė sau, bet kam gali reikėti vieno vaikiško bato, ar tiesiog mes jos nepastebėjome? To jau nebesužinosim, bet pamestos basutės buvo gaila, o ir bus reikalų surasti naujas. Ech, tai buvo ketvirtas prarastas mažojo keliautojo daiktas. Japonija pareikalavo jo striukės, kepurės, gertuvės, o dabar ir basutės. Na iš kitos pusės menki praradimai, kurie mus moko neskubėti ir būti atidesniems.
Po dviejų valandų kelionės traukiniais, kuri kainavo 2500 YEN (JR pasas negaliojo. Taupydami laiką ir jėgas, pasirinkome greitesnį maršrutą), pasiekėme Osaką.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.