Akadžima (XXVII diena)

Šios dienos tikslas – Keramos salos, o tiksliau viena iš jų, Aka (Akadžima) sala. Gražūs koraliniai rifai ir didelė jūrinė bioįvairovė į salą vilioja nardytojus ir mokslininkus. Vasarą saloje vėžliai deda kiaušinius. Kuprotieji banginiai lankosi nuo sausio iki balandžio ir naudojasi sala kaip dauginimosi baze. Akadžima taip pat garsėja paukščiais, drugiais ir vorais.

Iki salos teko plaukti kone pusantros valandos. Zamami keltui (išvyksta iš Tomari uosto, Nahoje. Kaina: 4000 YEN/žm.) skrodžiant bangas, stebėjome horizontą su retsykiais praplaukiančiais laivais, greitaeigiais kateriais ir salomis, kurių čia daugybė.

Jūra buvo pakankamai rami, tad jokio siūbavimo nesijautė ir nė vieno iš mūsų trijulės nepykino. Maždaug 11.30 val. jau mindžikavome salos prieigose, trumpam stabtelėdami prie sūpuoklių ir karstyklių, kurias buvo būtina išmėginti mūsų mažajam keliautojui. Po kurio laiko, pasukome paplūdimio link. Saulė dirbo visu pajėgumu, stipriai spigino į akis ir šildė mūsų šiaurietiškus kaulus taip stipriai, jog norėjosi kuo greičiau atsigaivinti maloniai vėsiame vandenyje. Po gerų 20 minučių pėsčiomis (kažkur buvo galima išsinuomoti dviračius, bet mes neradome kur), pasiekėme paplūdimį, kuris nebuvo pritaikytas mažiems vaikams.

Įbridus į vandenį, vos už vieno metro, o gal ir dar greičiau prasideda koralai. Tad vaiką teko plukdyti ant rankų ir neleisti atsistoti, siekiant apsaugoti koralus ir patį vaiką, kad nesusižeistų. Bet visa tai netrukdė mėgautis šia puikia diena. Prieš akis atsiveria nuostabus vaizdas, žydras ir itin skaidrus vanduo, skalaujantis baltą smėlį. O jau kiek kriauklyčių, akmenukų ir koralų šakelių, kad net sunku apsakyti … Išsinuomojus nardymo įrangą (500 YEN), tiksliau akvalangą ir lastus, dairėmės po itin skaidrų ir sūrų vandenį, ieškodami žuvų. O jų čia buvo daugybė. Visos vaivorykštės spalvos, žalios, ryškiai mėlynos, geltonos ar vos pastebimos, visiškai prisitaikiusios prie esamos aplinkos.

Po itin informatyvios vakarykštės ekskursijos didžiuliame akvariume, man pasidarė baisoka lįsti į vandenį. Rodėsi, jog čia knibždėte knibžda gyvių, kurie tik ir taikosi įdurti, įkąsti, nudilginti ir t.t. Vyras šiuo požiūriu buvo kur kas drąsesnis, tad ir nardė kur kas ilgiau už mane 😉 Na, o kol jis grožėjosi povandeniniu pasauliu, mudu su Ąžuolu tyrinėjome pakrantę ir statėme smėlio pilis.

Po tokios ilgos ir karštos dienos, mažasis keliautojas užmigo nė nespėjus pasiekti mums uosto. Į Nahą grįžome jau gerokai sutemus. Jautėsi lengvas nuovargis ir perštėjo oda, tad norėjosi pailsėti ir gerai išsimiegoti. Labai gaila, kad negalėjome šiame mieste praleisti kur kas daugiau laiko.  

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.