Šios dienos tikslas – Keramos salos, o tiksliau viena iš jų, Aka (Akadžima) sala. Gražūs koraliniai rifai ir didelė jūrinė bioįvairovė į salą vilioja nardytojus ir mokslininkus. Vasarą saloje vėžliai deda kiaušinius. Kuprotieji banginiai lankosi nuo sausio iki balandžio ir naudojasi sala kaip dauginimosi baze. Akadžima taip pat garsėja paukščiais, drugiais ir vorais.
Šios dienos vienas ir vienintelis tikslas – Churaumi akvariumas, kuriame įrengta viena didžiausių vandens talpų (8.2m aukščio ir 22.5 m pločio ir 60 cm storio) visame pasaulyje. Joje plaukioja įspūdingo dydžio bangininiai rykliai, didžiulės rajos ir daugybė kt. žuvų.
Ši diena ypatinga mums visiems trims, o ypač mažajam keliautojui, pavargusiam nuo begalės šventyklų 🙂 Vykstame į Okinawa salas, kur mūsų jau laukia vasara su karšta saule, smėlėtais paplūdimiais ir žydru vandenynu. Šios salos priklauso Okinavos prefektūrai, kartu su kitomis mažosiomis salomis, tokiomis kaip Riūkiū. Kadaise, t. y. XI – XIX a. šiose salose egzistavo Riūkiū karalystė. Svarbiausia karalystės sala buvo Okinava su sostine Naha.
Čia patekti reikėjo ne tik noro, pastangų, bet ir truputį sėkmės. Pasirodo šiuo sodu susidomėjimas yra labai didelis, ypač japonų tarpe. Todėl parko administracija nusprendė sureguliuoti lankytojų srautus visterijų žydėjimo metu, t. y. nuo balandžio 21 d. iki gegužės 5 d., kuomet medžiai tiesiog sprogsta nuo žiedų gausos.
Šįryt išvykome į Itsukushima salą, liaudyje dar žinomą Miyajimos vardu, esančią Hiroshimos įlankos šiaurės vakaruose. Kelionė traukiniu truko maždaug valandą laiko, tad mums, o ypač mažajam Ąžuolui ji nespėjo prailgti.
Išaušo puiki diena už lango. Rytas saulėtas ir šviesus, o nuotaikos tikrai neprastos. Tad palengva, niekur neskubėdami išsiruošėme į miestą. Buvo maždaug 10 valanda ryto, tad daugybė moksleivių būriavosi Hiroshimos taikos memorialo prieigose ir atidžiai klausėsi, ką jiems pasakoja mokytojai.
Šiandien mūsų kelias veda į Hiroshimos miestą, kuris II – ojo pasaulinio karo metu stipriai nukentėjo. Pakeliui negalėjome praleisti dar vieno labai svarbaus objekto, Himeji pilies. Tai viena iš lankomiausių pilių visoje Japonijoje, matyt dėl vienos labai paprastos priežasties, pilis yra tokia, kokia ir buvo prieš daugelį metų.
Nuo pat ankstyvo ryto pila kaip iš kibiro. Dangus apsiniaukęs ir nematyti jokių pragiedrulių. Nesinori nė nosies kišti į lauką. Deja, nesame namuose, o ir laiko nėra labai daug, tad gerokai sutrumpinę šios dienos maršrutą, išsiruošėme į lauką. Apsiginklavę skėčiais, pasukome Osakos pilies link.
Rytas Giedriui prasidėjo anksti. 7 val. jis jau dalyvavo pamaldose. Mudu su Ąžuolu nėjome dėl visiems suprantamų priežasčių, nenorėjome trikdyti tylos. Pasak, Giedriaus pamaldos buvo gražios ir labai įdomios. Salėje, kurioje kabo daugybė žibintų ir smilkomi smilkalai, vienuoliai kalbėjo mantras, o visi susirinkusieji mėgino nurimti trumpam stabtelėdami šioje ypatingoje vietoje.
Antroji diena piligriminiais keliais tokia pati sudėtinga kaip pirmoji, tad sukaupę jėgas pajudėjome traukinio link. Pirmasis sustojimas – Nachi miestelis, kuriame prasideda Daimon Zaka takas. Iki Nachi Taisha šventyklos, kuri yra įsikūrusi šalia pačio aukščiausio (133 m.) krioklio Japonijoje, yra vos 600 metrų.
