Kyoto (XIII diena)

Japonijoje Kiotas anksčiau buvo vadinamas Kyō, Miyako arba Kyō no Miyako. Tik XI a. miestas buvo pavadintas Kiotu, pažodžiui išvertus į lietuvių kalbą, tai būtų „sostinė“. Po to, kai 1868 m. Edo miestas buvo pervadintas į Tokiją (tai reiškia „Rytų sostinė“) ir čia buvo perkelta imperatoriaus vieta, Kiotas trumpai buvo vadinamas Saiky, t.y. „Vakarų sostinė“.

Skaityti toliau

Kanadzawa (XII diena)

Ši diena turėtų būti kupina nuotykių, o kaip ten bus, matysim. Tad nieko nelaukę, išsiridenome iš savo minkštų lovų ir suskubome pusryčiauti. Šį kartą į nakvynės kainą pusryčiai buvo įskaičiuoti, tad nereikėjo sukti galvos, kur ir ką valgyti. Nusileidę žemyn, kadaise buvusiu prabangiu liftu, į apačią, pajutome aitrų kario prieskonių kvapą, kuris itin smarkiai rietė nosį.

Skaityti toliau

Shirakawa-go (XI diena)

Ankstyvas rytas nieko gero nežadėjo. Už lango vis dar pliaupė lietus, pūtė stiprokas vėjas, kalnų šlaituose dar buvo matyti užsilikusio sniego, kuris po truputį tirpo ir kėlė upių vandens lygį. Delsėme iki paskutinės minutės, nes nesinorėjo net nosies kišti į lauką. Bet ką padarysi, taisyklės yra taisyklės.

Skaityti toliau

Takayama (X diena)

Į Takayama atvykome ne tik dėl puikaus ir autentiško senamiesčio, bet ir dėl šiomis dienomis šurmuliuojančios Pavasario šventės, kuri vyksta jau ne vieną šimtmetį. Šis festivalis yra laikomas vienas gražiausių visoje Japonijoje, tad apsišarvuokite kantrybe, nes miestas pilnas žmonių, o viešbučių kainos šokteli net keletą kartų. Norint susirasti nakvynę, tą reiktų padaryti dar prieš du – tris mėnesius.

Skaityti toliau

Matcumoto pilis (IX diena)

Rytas kaip visada buvo ankstyvas, bet šį kartą nereikėjo niekur skubėti. Po truputį gurkšnojome kavą, kuri nebuvo pati skaniausia. Apskritai, kalbant apie maistą, kol kas nieko gero negaliu pasakyti. Tikėjausi, jog čia bus daug žuvies ir daržovių, o pasirodo priešingai, visur pilna mėsos, vištienos, kiaulienos ir jautienos. Dominuoja ryžiai, makaronai ir raugintos daržovės.

Skaityti toliau

Nikko (VII diena)

Rytas prasidėjo pakankamai anksti, nes diena buvo suplanuota nuo iki, tad nebuvo laiko kada vartytis lovose ir tinginiauti. Iš vakaro užsakyti pusryčiai (kaina 2160 YEN) pranoko lūkesčius. Viešbutyje šeimininkavo netradicinė šeimyna. Nediduko ūgio japonė moteris, puikiai kalbanti angliškai, su savo augalotu vyru iš PAR bei trimis skirtingo amžiaus vaikais.

Skaityti toliau