Osaka (XX diena)

Nuo pat ankstyvo ryto pila kaip iš kibiro. Dangus apsiniaukęs ir nematyti jokių pragiedrulių. Nesinori nė nosies kišti į lauką. Deja, nesame namuose, o ir laiko nėra labai daug, tad gerokai sutrumpinę šios dienos maršrutą, išsiruošėme į lauką. Apsiginklavę skėčiais, pasukome Osakos pilies link.

Skaityti toliau

Kumano Sanzan III dalis (XIX diena)

Rytas Giedriui prasidėjo anksti. 7 val. jis jau dalyvavo pamaldose. Mudu su Ąžuolu nėjome dėl visiems suprantamų priežasčių, nenorėjome trikdyti tylos. Pasak, Giedriaus pamaldos buvo gražios ir labai įdomios. Salėje, kurioje kabo daugybė žibintų ir smilkomi smilkalai, vienuoliai kalbėjo mantras, o visi susirinkusieji mėgino nurimti trumpam stabtelėdami šioje ypatingoje vietoje.

Skaityti toliau

Kyoto (XIV diena)

Laukia labai ilga ir sakyčiau sudėtinga diena. Planuojame pamatyti ne vieną garsiąją Kyoto miesto šventyklą, tad atsikėlėme anksti. Atvykę į Fushimi Inari Taisha šventyklą, sutikome minias turistų. Tiesą pasakius, tikėjomės, jog jų bus perpus mažiau, juk ankstyvas rytas.

Skaityti toliau

Kyoto (XIII diena)

Japonijoje Kiotas anksčiau buvo vadinamas Kyō, Miyako arba Kyō no Miyako. Tik XI a. miestas buvo pavadintas Kiotu, pažodžiui išvertus į lietuvių kalbą, tai būtų „sostinė“. Po to, kai 1868 m. Edo miestas buvo pervadintas į Tokiją (tai reiškia „Rytų sostinė“) ir čia buvo perkelta imperatoriaus vieta, Kiotas trumpai buvo vadinamas Saiky, t.y. „Vakarų sostinė“.

Skaityti toliau

Kanadzawa (XII diena)

Ši diena turėtų būti kupina nuotykių, o kaip ten bus, matysim. Tad nieko nelaukę, išsiridenome iš savo minkštų lovų ir suskubome pusryčiauti. Šį kartą į nakvynės kainą pusryčiai buvo įskaičiuoti, tad nereikėjo sukti galvos, kur ir ką valgyti. Nusileidę žemyn, kadaise buvusiu prabangiu liftu, į apačią, pajutome aitrų kario prieskonių kvapą, kuris itin smarkiai rietė nosį.

Skaityti toliau

Shirakawa-go (XI diena)

Ankstyvas rytas nieko gero nežadėjo. Už lango vis dar pliaupė lietus, pūtė stiprokas vėjas, kalnų šlaituose dar buvo matyti užsilikusio sniego, kuris po truputį tirpo ir kėlė upių vandens lygį. Delsėme iki paskutinės minutės, nes nesinorėjo net nosies kišti į lauką. Bet ką padarysi, taisyklės yra taisyklės.

Skaityti toliau