Kantrybės išbandymas policijos komisariate

Vos tik grįžę iš turo po Titikakos ežerą, užsukome į viešbutį „Real“, kuriame buvome palikę savo didžiąsias kuprines saugojimui. Gidas vardu Chose turėjo mus pasitikti ir atiduoti jau nupirktus bilietus į Cusco miestą po 5 valandų. Deja … vyriškio ten nebuvo, o mergina, ką tik atsikėlusi po „grožio“ miego, nieko nežinojo. Negana to, ji nekalbėjo angliškai ir ispaniškai mums mėgino  paaiškinti, kad net neįsivaizduoja kur yra Chose ir nežino kaip su juo susisiekti.

Skaityti toliau

Nuotykiai Titikakos ežere I

TAQUILE SALA

Žadintuvui nespėjus sučirkšti, už kambario durų buvo girdėti namų šeimininkės, kuriame apsistojome vienai nakčiai, balsas, kad pusryčiai jau paruošti ir reikia keltis. Sunkiai, bet šiaip ne taip išsiridenome iš lovos, kuri nebuvo pati patogiausia. Nusiprausę po šaltu ežero vandeniu, susėdome už stalo pasistiprinti.

Skaityti toliau

Nuotykiai Titikakos ežere I

TITIKAKOS EŽERAS

„Aimarų genties indėnai, gyvenantys aplink ežerą, šiuos vandenis vadina įsčiomis, iš kurių esą pasirodęs Virakočas – baltasis ir barzdotasis saulės vietininkas Žemėję, išmokęs šiuos žmones statydintis būstus, auginti kultūras ir pasidirbti nendrines valtis. Vieną dieną keliautojui Thorui Heyerdahliui šovė mintis pasistatyti tokį laivą, mat jis buvo matęs tokių pat laivų, tik kur kas didesnių egiptiečių kapuose rastuose piešiniuose ir iškėlė teoriją, kad Pietų Amerikos gentys dar prieš daugelį metų paveldėjo saulės kultą ir įgūdžius, padėjusius joms pasistatyti senovinius miestus, iš egiptiečių keliautojų.

Skaityti toliau

Apiplėšimas autobuse

Sustojus autobusui pasigirdo sambrūzdis. Keletas keleivių ruošėsi lipti Juliaca mieste (tarpinė stotelė vykstant į Puną), tad Giedrius prabudo. Nežinau kaip jam šovė į galvą patikrinti mūsų rankinį bagažą, prieš keletą valandų padėtą ant lentynos virš mūsų galvų, bet tai buvo puiki mintis.  Knygose ir visuose interneto portaluose yra rašoma, jog šalyje įvyksta daug vagysčių.

Ir ką Jūs manote? …

Skaityti toliau

Arkliais per miesto džiungles

Pabudę apie 8 val. ryto, vis dar niekur neskubėjome. Ramiai papusryčiavome ir pradėjome krautis daiktus, nes šiandien vėlai vakare autobusu išvyksime į Puno miestą, esantį už 300 km.

10 val. turėjome jojimą su arkliais. Kaip ir buvo sutarta, gidas atvyko laiku. Pasiėmė mus iš viešbučio ir palydėjo iki savo mašinos, kuria nuvykome į fermą. Pakeliui vyrukas papasakojo apie miesto istoriją. Po kokių 20 minučių automobiliu siauromis Arequipos miesto gatvėmis mes buvome gido kieme. Giedrius: „nesitikėjau, kad viduryje miesto įmanoma laikyti gyvūnus ir dar tokius didelius kaip arkliai, juk jiems nėra vietos nė kur apsisukti“.

Skaityti toliau