Category Archives: Jungtinės Amerikos Valstijos

Matyt, geriausiai žinomas Niujorko ir visos valstybės simbolis yra Laisvės statula (Statue of Liberty), sugalvota dar 1865 m. prancūzų intelektualo Edouard Laboulaye kaip paminklas respublikonams, simbolizuojantis neribotas galimybes ir laisvę.

Triukšmingas, sparčiai besivystantis ir nuolat pulsuojantis energija. Galbūt tik Walt Whitman poema kalbanti apie tipiškas šio miesto vietas, nuo kuklios kiaurymės, esančios sienoje iki didingų pastatų galėtų tiksliai apibūdinti Niujorko miestą. Jis vis dar išlieka vienu iš pagrindinių mados, teatro, maisto, muzikos, spaudos, reklamos bei finansų centru. Atvykus čia pirmą kartą, pasijunti  lyg kino juostojeTęskite “Niujorkas I (25 diena)“ skaitymą

Aukščiausias smėlio kopas Jungtinėse Amerikos Valstijose iš visų pusių supa įvairialypis kraštovaizdis. Pelkės, pievos, tankūs spygliuočių ir drebulių miškai, aukštikalnių ežerai ir tundra, kuriuos galima pamatyti žygiuojant nacionalinio parko teritorija ir stebint laukinę gamtą.

…

Nors šiandien yra darbo diena ir atrodo gatvėse turėtų šurmuliuoti daugybė žmonių, jų nematyti. Net keista. Kelionių gido po Ameriką ir navigacijos pagalbos dėka atvykome į Rapid City senamiestį.  Čia mūsų jau laukė 43 Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentai. Buvo labai įdomu juos visus pamatyti vienoje vietoje, pačiupinėti, apkabinti, pasimatuoti ūgius ir sužinoti jų istorijas.

Šiose vietose gyvenusios kiovos genties indėnų legenda byloja, kad Velnio bokštas (Devil Tower) atsiradęs piktam lokiui užpuolus septynias merginas. Merginos, gelbėdamosi nuo lokio, užšokusios ant žemos uolos, o ši bematant ėmusi kilti aukštyn. Lokys dar bandęs prisigauti prie merginų ropšdamasis ant uolos.

Gerai pasiilsėję, nors visiškai neplanuotai, kaip ir buvo numatyta anksti rytą pajudėjome link seniausio nacionalinio parko pasaulyje. Prieš daugelį metų, girių tankmėse buvo galima sutikti sudiržusių atsiskyrėlių, pasakojančių istorijas apie kraštą vakaruose, kur verdantys fontanai kyla aukštyn virš medžių, o žemė drebanti nuo jų dundesio. Ten stūksą sieros ir stiklo kalnai. Ten esą vietų, kurTęskite “Jeloustono NP (20 diena)“ skaitymą

Ankstus rytas, bet mums jau įprastinis skubėjimas ir daiktų dėliojimas į kuprines šį kartą nebuvo reikalingas. Taigi, drybsome sau šiltose lovose, nes nesinori nė nosies kišti iš po antklodės. Lauke baisiai šalta, vos 2 laipsniai šilumos, o naktį stipriai lijo. Dar valandą pasivartę nuo šono ant šono, pagaliau  išsiridenome iš guolio. Vyksime link Janny ežero,Tęskite “Grand Teton NP II (19 diena)“ skaitymą

Sekantis sustojimas Grand Teton NP, esantis už 5 valandų kelio, tad nieko nelaukę susėdome į automobilį ir pasukome kalnų link. Važiavimas serpantinais ir nuolatinis kilimas aukštyn kaip niekada vargino, o pykinimas ir galvos svaigimas neleido grožėtis aplinka tiek kiek norėtum. Horizonte stūksantys milžiniški kalnai, dengti puriu sniego sluoksnius ir čia pat, visai šalia kelio, žolęTęskite “Grand Teton NP I (18 diena)“ skaitymą

Ankstus rytas, o mes visai nesiraukome, kad ir kaip norėtųsi miego. Matyt, baigiame priprasti prie tokio ritmo, juk norint kuo daugiau pamatyti, reikia nuolat judėti į priekį. Tad susikrovę daiktus pajudėjome link Šošone krioklių. Liko visai nedaug, vos 200 mylių, t.y. 3 valandos kelio. Mums įprastas lygumas po truputį ėmė keisti kalnai, snieguotomis viršūnėmis, irTęskite “Shoshone kriokliai (17 diena)“ skaitymą