Matyt, geriausiai žinomas Niujorko ir visos valstybės simbolis yra Laisvės statula (Statue of Liberty), sugalvota dar 1865 m. prancūzų intelektualo Edouard Laboulaye kaip paminklas respublikonams, simbolizuojantis neribotas galimybes ir laisvę.
Kategorijų archyvai: Jungtinės Amerikos Valstijos
Niujorkas I (25 diena)
Triukšmingas, sparčiai besivystantis ir nuolat pulsuojantis energija. Galbūt tik Walt Whitman poema kalbanti apie tipiškas šio miesto vietas, nuo kuklios kiaurymės, esančios sienoje iki didingų pastatų galėtų tiksliai apibūdinti Niujorko miestą. Jis vis dar išlieka vienu iš pagrindinių mados, teatro, maisto, muzikos, spaudos, reklamos bei finansų centru. Atvykus čia pirmą kartą, pasijunti lyg kino juostoje su daugybe iššūkių ir netikėtų atradimų.
Didžiųjų Smėlio kopų NP (24 diena)
Aukščiausias smėlio kopas Jungtinėse Amerikos Valstijose iš visų pusių supa įvairialypis kraštovaizdis. Pelkės, pievos, tankūs spygliuočių ir drebulių miškai, aukštikalnių ežerai ir tundra, kuriuos galima pamatyti žygiuojant nacionalinio parko teritorija ir stebint laukinę gamtą.
Dievų sodas (23 diena)
Nacionalinis Rašmoro kalno Memorialas (22 diena)
Nors šiandien yra darbo diena ir atrodo gatvėse turėtų šurmuliuoti daugybė žmonių, jų nematyti. Net keista. Kelionių gido po Ameriką ir navigacijos pagalbos dėka atvykome į Rapid City senamiestį. Čia mūsų jau laukė 43 Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentai. Buvo labai įdomu juos visus pamatyti vienoje vietoje, pačiupinėti, apkabinti, pasimatuoti ūgius ir sužinoti jų istorijas.
Velnio bokštas (21 diena)
Šiose vietose gyvenusios kiovos genties indėnų legenda byloja, kad Velnio bokštas (Devil Tower) atsiradęs piktam lokiui užpuolus septynias merginas. Merginos, gelbėdamosi nuo lokio, užšokusios ant žemos uolos, o ši bematant ėmusi kilti aukštyn. Lokys dar bandęs prisigauti prie merginų ropšdamasis ant uolos.
Jeloustono NP (20 diena)
Gerai pasiilsėję, nors visiškai neplanuotai, kaip ir buvo numatyta anksti rytą pajudėjome link seniausio nacionalinio parko pasaulyje. Prieš daugelį metų, girių tankmėse buvo galima sutikti sudiržusių atsiskyrėlių, pasakojančių istorijas apie kraštą vakaruose, kur verdantys fontanai kyla aukštyn virš medžių, o žemė drebanti nuo jų dundesio. Ten stūksą sieros ir stiklo kalnai. Ten esą vietų, kur gali pasigauti upėtakį ir čia pat jį išvirti verdančio vandens sietuvoje.
