Apie 9 val. ryto vykome į Venecijos paplūdimį. Gatvėse nebuvo daug mašinų, tad garsiųjų Los Angel‘o grūsčių pavyko išvengti. Navigacija veikė puikiai. Be jokio vargo ir sakyčiau gana greit atvykome į vietą.

Apie 9 val. ryto vykome į Venecijos paplūdimį. Gatvėse nebuvo daug mašinų, tad garsiųjų Los Angel‘o grūsčių pavyko išvengti. Navigacija veikė puikiai. Be jokio vargo ir sakyčiau gana greit atvykome į vietą.
Ankstus rytas. Jau n – tąjį kartą tenka susidėti daiktus į kuprines. Nieko čia nepakeisi, tokia jau ta „smagioji“ kelionių dalis.
Susikrovę daiktus pajudėjome Desert View keliu link garsiojo švyturio. Planavome pakeliui kur nors sustoti ir papusryčiauti, vos tik oras sušils bent iki 12 – 15 laipsnių. Deja, vėjas buvo itin žvarbus, tad ir pakilusi temperatūra negelbėjo. Pilvai ėmė groti maršą vis garsiau, tad teko sustoti ir mėginti savo laimę. Šiaip ne taip pavyko užvirinti vandenį, tad šilta arbata jau garavo mudviejų rankose. Aplink nė vieno žmogaus, o mus supantis miškas knibždėte knibždėjo ir buvo pilnas gyvybės.
Nesitikėjau, jog kojas maus dar stipriau, nei vakar. Diena prasidėjo tvarstant žaizdeles bei klijuojant pleistrus ant kulkšnių ir beveik visų pirštų. Sveikų liko vos trys. Skausminga procedūra, bet norint šiandien kur nors išsiruošti, reik tai padaryti.
Sakoma, kad prieš daugelį metų vienas klajojantis kaubojus dirstelėjęs į bauginančias kanjono gelmes ir taręs: „Čia iš tiesų turėjo įvykti kažkas nepaprasta“. Kaip ir daugelis lankytojų, jis negalėtų patikėti tuo, kad tokį kanjoną bus išgremžusi siaura jo dugne tekanti upė. Tik įdėmiau įsižiūrėjus matyti, kad Koloradas yra šėlstanti upė, kasdien plukdanti dešimtis tūkstančių tonų sąnašų. „Per tiršta atsigerti, per skysta aparti“, – skųsdavosi senieji šių kraštų gyventojai.
Tvankumas kambaryje mus pažadino labai anksti. Norėdami pasižiūrėti į tekančią saulę atidengėme užuolaidas ir … o Dieve mano … priešais akis buvo nuostabus vaizdas, vertas visų vakar sumokėtų dolerių. Horizonte matyti dykuma, o tolumoje garsusis Monument valley, kurį daugelis kino režisierių pasirenka siekdami kuo tiksliau pavaizduoti kaubojų, indėnų ir naujakurių gyvenimo stilių.
Kolorado valstijoje pati įspūdingiausia vietovė yra tarp 2600 m. aukščio Mesa Verdės (Mesa Verde) plokščiakalnių ir žemiau esančių (nuo 200 iki 600 m. aukščio) kanjonų su kyšančiomis sienomis. Čia anasaziai sukūrė tipiškus „namus uolose“ (cliff dwellings), iškaltų uolų įgaubimuose ir po uolinių šlaitų stogais. Vėliau, XII a., kaimuose imta statyti mūriniai pastatai su medžio uždangomis, apdrėbtomis purvu, sudaryti iš dviejų ar trijų aukštų ir esantys priešais bendrąjį kiemelį, kurio dalį užimdavo kivos. („Didžioji paslapčių knyga“, 174 p., 2004)